Viskas pralekia pro akis, mintys atgamina susitikimus, bendrus darbus, tikrą, nesumeluotą juoką, net beprasmius ar naudingus ginčus… Viskas tampa taip ryšku, kai netenki. Netenki kolegos, artimo žmogaus, gero bendražygio, draugo…
Mus paliko net trisdešimt aštuonerius metus buvusi Svėdasų kultūros namų siela Rožytė Lapienienė. Daug ką papasakotų šių namų sienos- apie tūkstančius repeticijų, koncertinių išvykų, pasiruošimų renginiams, konkursams, tiesiog, jaukių pavakarojimų grojant jai akordeonu ar pianinu su savo suburtais žmonėmis, kurie ja tikėjo ir pasitikėjo… Ir mes, kolegos, retai kada susimąstydavom, kad švelniai vadinamos „Svėdasų Rožės” kažkada gali nelikti… Gali nelikti vienos iš mūsų pulko, tos, kuri įnešdavo į mūsų susitikimus savito kolorito, kartais paprasto tiesmukiškumo ir begaliniai atviro bendravimo su visais. Neliko…
Liks tik visi prisiminimai. Visokie, įvairiaspalviai, bet jie mūsų- kartu išgyventi, išjausti…
Ačiū, kad buvai su mumis, tarp mūsų ir liksi mumyse.
Anykščių kultūros centro bendruomenė
Nuoširdi užuojauta artimiesiems.