Tuo, kad dėl ilgesnio rublio išdavė Lietuvą. Jis, bei dar 4 prezidiumo nariai pasirašė deklaraciją, patvirtinančią, jog „Lietuvoje įvedama Sovietų santvarka“. Ko vertas jo 1945 metais viename Rašytojų Sąjungos susirinkime kategoriškas pareiškimas, kad sovietinėje Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai?
Guodžia tai, kad šitas išgama nudvėsė Gegužės pirmosios proga. Po rašytojų sąjungoje surengto 1947-ųjų gegužės pirmosios vakarėlio jis staiga pasijuto blogai ir apie pusę pirmos nakties išsiruošė į Rožių alėjoje buvusią ligoninę. Budintis gydytojas jo nebeišleido – nutarė palikti nakčiai palatoje. Gavęs vaistų, rašytojas užmigo ir jau nebepabudo – paryčiais medikams beliko tik konstatuoti jo mirtį. P. Cvirkai buvo trisdešimt aštuoneri.
O ką daro su Lietuva dėl europinio euro? Lietuvių kalba išstumiama, tradicijos naikinamos, tikėjimas irgi. Vietoj vėlinių- helouvynas. Mokyklos privačios ne mūsų kišenėms, medicina irgi. Patekt pas gydytoją neįmanoma. Verslas bėga, bedarbystė auga.Dar daugybė kitų „gerų” dalykų pas mus ateina. O mes naikinam J. Marinkevičiaus, S.Neries, P. Ckūrybą ir atminimą, patys tapdami beraščiais. Negi mes patys jau nieko nesupraantam, tik klausom Vakarų. Ko iš mūsų išmoks mūsų vaikai?
kū čia daba sugalvojat, netūryt kų veikt
Už Pertą
Ko čia skystai triedžiat kai reiks ir pakeis nebliaukit kad skystimas teka per blauzdas .
Girdisi skystas komunisto balsas.
Lok, lok.
Kol griaustinis netrenks – mužikas nepersižegnos. Tas pats ir su to bolševiko Cvikos gatvės pavadinimu.
Kol griaustinis netrenks – mužikas neperžegnos. Tas pats ir su to bolševiko Cvikos gatvės pavadinimu.
O kuo blogas P.Cvirkos gatvės pavadinimas. Blogas tik koncervatoriams, kurie ruroj smegenų.
Tuo, kad dėl ilgesnio rublio išdavė Lietuvą. Jis, bei dar 4 prezidiumo nariai pasirašė deklaraciją, patvirtinančią, jog „Lietuvoje įvedama Sovietų santvarka“. Ko vertas jo 1945 metais viename Rašytojų Sąjungos susirinkime kategoriškas pareiškimas, kad sovietinėje Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai?
Guodžia tai, kad šitas išgama nudvėsė Gegužės pirmosios proga. Po rašytojų sąjungoje surengto 1947-ųjų gegužės pirmosios vakarėlio jis staiga pasijuto blogai ir apie pusę pirmos nakties išsiruošė į Rožių alėjoje buvusią ligoninę. Budintis gydytojas jo nebeišleido – nutarė palikti nakčiai palatoje. Gavęs vaistų, rašytojas užmigo ir jau nebepabudo – paryčiais medikams beliko tik konstatuoti jo mirtį. P. Cvirkai buvo trisdešimt aštuoneri.
O ką daro su Lietuva dėl europinio euro? Lietuvių kalba išstumiama, tradicijos naikinamos, tikėjimas irgi. Vietoj vėlinių- helouvynas. Mokyklos privačios ne mūsų kišenėms, medicina irgi. Patekt pas gydytoją neįmanoma. Verslas bėga, bedarbystė auga.Dar daugybė kitų „gerų” dalykų pas mus ateina. O mes naikinam J. Marinkevičiaus, S.Neries, P. Ckūrybą ir atminimą, patys tapdami beraščiais. Negi mes patys jau nieko nesupraantam, tik klausom Vakarų. Ko iš mūsų išmoks mūsų vaikai?
o kas draudžia gyventojams susiorganizuoti, parašyti prašymą dėl keitimo, pasirašyti daugiau kaip pusei gatvės gyventojų, ir pateikti savivaldybei?
Vis tas sovietinis mentalitetas, kad kažkas kitas turi padaryti…