Beržas šventoriuje nebus nukirstas,nes klebonas vengia konflikto („Anykšta”. 2024-12-31)

Inkūnų parapiją administruojantis klebonas Ričardas Banys priėmė sprendimą palikti augti šalia bažnyčios pavojų keliantį beržą, nors medis gali užvirsti ant šventovės. Tokį sprendimą klebonas priėmė gavęs Šimonių girios bendruomenės laišką su prašymu nekirsti medžio bei parapijos reikalus aptarti ne tik su Inkūniečiu ir Mickūniečių bendrija.
Įžvelgdamas, kad jį norima įtraukti į tarpusavyje nesutariančių bendruomenių rietenas, klebonas R. Banys prakalbo, kad gali būti priverstas kreiptis į vyskupą su prašymu jį atstatydinti iš Inkūnų parapiją aptarnaujančio klebono pareigų.

„Anykštą“ pasiekė Inkūnų parapiją administruojančiam klebonui R. Baniui adresuotas Šimonių girios bendruomenės atstovės Barboros Domarkaitės pasirašytas raštas, kurio kopija taip pat buvo persiųsta Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Daivai Gasiūnienei.
„Anykštoje“ (gruodžio 20 dienos – red. past.) perskaitėme, kad p. V. Šapalas, prisistatantis Inkūnų parapijos ir bendruomenės atstovu, ketina nukirsti Inkūnų bažnyčios šventoriuje augantį saugomą sveiką beržą. Norime pabrėžti, kad parapijiečiai nėra įgalioję p. Šapalo atstovauti Inkūnų parapijai ar vietos gyventojams jokiais klausimais. Atvirkščiai, tiek parapijiečiai, tiek Šimonių girios bendruomenė dažniausiai nepritaria savivalei, kuria vietos gyventojų vardu užsiima p. V. Šapalas, kaip, pvz., neteisėtas medžių kirtimas, kapinių elektrifikavimas, valstybinės žemės uzurpavimas skulptūrų statymui ir pan.

Minėtame „Anykštos“ straipsnyje perskaitėme, kad Jūs pritarėte šio sveiko beržo, augančio šventoriuje, nukirtimui. Prašome Jūsų pakeisti savo sprendimą ir neleisti nukirsti šio medžio. Karštomis vasaros dienomis žmonės ir taip neturi kur saulėkaitoje pasislėpti, tai ar būtina nukirsti vienintelį medį, šventoriuje teikiantį pavėsį? Juolab, kad medis auga pietinėje bažnyčios pusėje (iš kurios retai pučia smarkūs vėjai), o iš kitų pusių, panašiu atstumu nuo pastato, bažnyčią supa miškas su daugybe medžių, kurie taip pat gali kada nors nuvirsti. O gal ketinate ir mišką iškirsti? Bažnyčia pastatyta miškų apsuptyje ir sveiko medžio nukirtimas nieko neišsprendžia, tik supriešina parapijiečius.

Gerbiamas klebone, būtume dėkingi, jei Inkūnų parapijos reikalus aptartumėte ne tik su p. V. Šapalu, bet ir kitais parapijiečiais, o ypač su Inkūnų gyventojais“, – rašoma Šimonių girios bendruomenės atstovės rašte.
„Anykšta“ klebono R. Banio paprašė pasidalinti savo reakcija į gautą Šimonių girios bendruomenės laišką.
„Esu gavęs gerbiamos Barboros Domarkaitės pasirašytą Šimonių girios bendruomenės vardu raštą-prašymą, kurį įdėmiai perskaičiau. Kadangi Inkūnuose (kuriuos asmeniškai labai noriu matyti ne vien kaip ypatingą vietą, bet ir kaip gražią parapiją) tęsiasi man niekaip nesuprantami visokie susiskaldymai ir nesutarimai (kas jau nebėra niekam paslaptis), nenorėdamas, kad ir dėl šalia bažnyčios augančio beržo atsidarytų dar viena konfliktinė situacija – „frontas“, nusprendžiau dėl šventos ramybės palikti beržą ten, kur jis dabar ir auga. Tikėkimės, kad bažnytėlei ir jos sakralumui nepakenks nei virstantys nuo stiprių vėjų medžiai, nei bloga ranka. Neturėtų kenkti ir nesutarimai bei susiskaldymai. Deja… Labai norėčiau, kad Inkūnai taptų gamtos ir dvasingumo kultūros centru, o ne karo lauku, į kurį patekau, nežiūrint, kad nuo mano paskyrimo praėjo vos keli mėnesiai. Tokioje sudėtingoje situacijoje turėjo dirbti ir buvęs klebonas Mindaugas Šakinis. Gal jau gana? Esu ne vieną kartą Inkūnų bažnyčioje per pamokslus kvietęs visus susitarti, krikščioniškai sugyventi, bendrauti ir kartu dirbti. Mano nuoširdus kvietimas yra. Laukiu praktinio atsakymo ir abipusiškumo. Bet jei ir toliau bus ten tokia įtempta situacija, būsiu priverstas vyskupo prašyti, kad būčiau atstatydintas iš Inkūnų bažnyčią aptarnaujančio kunigo pareigų, nes negaliu būti visokių tarpusavio rietenų ir konfliktų dalyviu. Ne tam esu čia paskirtas ir skaudu, kai mano kvietimo visiems gražiai bendrauti ir sugyventi niekas nenori girdėti. Juk visiems be išimties reiks atsakyti prieš Dievą. Žinoma, jei Dievas yra svarbiau už konfliktus ir nesutarimus“, – redakcijai atsiųstame komentare rašė Inkūnų parapiją administruojantis klebonas R. Banys.

„Anykšta“ susisiekė su Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos pirmininku V. Šapalu bei teiravosi jo nuomonės, dėl kokių priežasčių dvi Inkūnų kaime veikiančios nevyriausybinės organizacijos tarpusavyje nesuranda bendros kalbos ir nuolat konfliktuoja.
„Šimonių girios bendruomenė yra žmonės ateiviai, kurie viską nori daryti priešingai, nei nori daryti mūsų parapijiečiai, senieji gyventojai. Jie turi kažkokių tikslų ir susikūrė tam, kad mums prieštarautų. Nesuprasi, ko jie nori. Jie kovoja, kad nebūtų kertami miškai, bet patys juos kerta, jie kovoja, kad nevestume elektros į kapines, nes jiems nereikia. Jiems šalia Inkūnų bažnyčios nereikia Atminties parko su medinėmis skulptūromis, nes tai jiems yra kažkokie „balvonai“. Jie patys tikriausiai nežino, ko nori. O Inkūniečių bendrija veikia jau daugiau nei 20 metų, ji vienija vietinius žmones, išeivius iš šio kaimo. Mūsų interesai yra kitokie: išsaugoti bažnytėlę, toliau kurti parką, gerinti infrastruktūrą“, – kalbėjo V. Šapalas, pasak kurio, Inkūniečių bendrija vienija apie 100 narių.
V. Šapalo iniciatyva Inkūnuose 2010 metais įkurtas Atminties parkas, kuriame pastatytos medžio skulptūros, skirtos išnaikintiems ir išnykusiems Inkūnų parapijos kaimams ir jų žmonėms atminti.

V. Šapalas kalbėjo, kad jam trejus su puse metų veikianti Šimonių girios bendruomenė primena „okupantus“.
„Ateina į svetimą kraštą ir pradeda savo tvarką įvedinėt. Pirmiausia, tegul pasižiūri, ką vietiniai žmonės daro, bando prisitaikyti prie jų. O jie prisitaikyti nenori ir jeigu jiems nepaklūsti, tada jie pyksta, pradeda skundus rašyt. Nesuprantu, kas tai per žmonės – savotiški kenkėjai“, – dėstė V. Šapalas.
Priminsime, kad Inkūniečių ir Mickūniečių bendrijos pirmininkas V. Šapalas Inkūnų parapijos vardu kreipėsi į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, prašydamas leidimo nukirsti šventoriuje augantį ir pavojų šventovei keliantį saugomą medį. Savivaldybė suteikė leidimą medį nukirsti, tačiau iš parapijos paprašė susimokėti beveik 400 eurų siekiantį medžio atkuriamosios vertės mokestį.

Kaip „Anykštai“ sakė Inkūnų parapiją administruojantis klebonas R. Banys, kuris taip pat pasirašė po prašymu leisti nukirsti pavojingą medį, jei jis užvirstų ant Inkūnų bažnyčios ir ją apgadintų, už šventovės atstatymą visa atsakomybė pirmiausiai atitektų parapijai.