
Nuomonę apie Kunigiškių kaime veikiantį Svėdasų krašto (Juozo Tumo-Vaižganto) muziejų, kurį Anykščių rajono savivaldybė svarsto padaryti Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, o ne Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padaliniu, ,,Anykštos“ paprašytas išsakė muziejininkas, kultūrologas, iš Anykščių rajono Kultūros tarybos ką tik atsistatydinęs Vytautas Balčiūnas.
Buvęs Anykščių muziejaus direktorius mano, kad taip iš Anykščių kultūros trinamas literatūros klasiko, kunigo J. Tumo-Vaižganto muziejaus ženklai.
„Šviesioji Anykščių muziejininkė Teresė Mikeliūnaitė siekė, kad Anykščių rajonas taptų ypatingu visoje Lietuvoje meno rajonu – literatūriniu, t. y. rašytojų klasikų meka: „Man šviečia didelis ir gražus tikslas – Anykščių rajonas privalo būti literatūrinis ne tik praeities šlove, bet ir nūdienos humanitariniu reikšmingumu. Jis turi spinduliuoti kitiems dvasiniu pakilumu, grožio ir meninių viršūnių siekimu. Dėl to tame rajone turi būti keli humanitariniai židiniai, tarp kitų – ir muziejus“ (iš laiško A. Urbonienei, 1983 10 15).
Vaižgantas ir jo tėvų žemė yra nacionalinės vertės kūrėjo gimtinė – jis yra vienas iš Anykščių rajono kilusių literatūros klasikų, esantis greta K. Sirvydo, A. Baranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio. Anykščių ir Lietuvos kultūros nelaimei per ankstyva T. Mikeliūnaitės mirtis neleido jai įgyvendinti šio pilno plano – ir Vaižganto memorialinio muziejaus sukūrimo jo gimtinėje, įjungiant jį įveikiančią memorialinių muziejų sistemą kaip pilnavertį padalinį. Buvusiam muziejaus direktoriui A. Verbickui rūpėjo visai kas kita.
Ačiū už tai, ką savo ilgametėmis pastangomis padarė žurnalistas, kultūrininkas Vytautas Bagdonas, tačiau šį muziejų, renovavus jo pastatą, būtina profesionalizuoti, o tai gali padaryti tik profesionaliai pagal atnaujintą muziejinį kanoną dirbantis Anykščių muziejus. Nežinau, kokia yra Svėdasų krašto – Vaižganto gimtinės – muziejaus eksponatų apskaita, bet ji privalo atitikti Lietuvos muziejams keliamus reikalavimus, kurie neleidžia eksponato nurašyti be kultūros ministro leidimo, o ir kultūros ministras tokį leidimą gali duoti tik dviem atvejais: jei vertybė pagrobta ir policija jo neranda, bei tuo atveju, jei stichija (gaisras, potvynis, audra ir pan.) eksponatą sunaikino.
Tuo tarpu bibliotekinė saugomų vienetų apskaita – kiauras rėtis: gali nurašyti beveik ką tik nori, nes knygos yra tiražuojamas turtas, susidėvintis nuo skaitymo, atnaujinamas naujais knygų leidimais. Todėl lengvabūdiški svarstymai – vaikų darželio lygio kalbos, kad menkas skirtumas, ar Svėdasų krašto Vaižganto tėviškėje muziejus priklausys Anykščių muziejui, ar bibliotekai, rodo, koks neatsakingas muziejaus direktorės mintijimas ir ne ką gilesnis bibliotekos direktorės galvos linkčiojimas netinkamiems Anykščių valdžios planams.
Muziejaus direktorė puikiai žino, kas yra eksponatų apskaita ir apsauga muziejuje, ir kokia visiškai kitokia saugomų knygų ir dokumentų apskaita ir apsauga bibliotekose. Svarbu pabrėžti ir tai, kad neseniai atnaujintas Muziejų įstatymas patikslino savivaldybių muziejų apibrėžimą, kuris privalo būti perkeltas į visose savivaldybėse veikiančių muziejų nuostatus, skelbia, kad „Savivaldybių muziejai kaupia, saugo, tyrinėja, konservuoja, restauruoja ir pristato visuomenei savivaldybės ir regiono, kurių teritorijoje veikia, kultūrą atspindinčius ir vietos bendruomenei reikšmingus muziejinių vertybių rinkinius“.
Tad Anykščiuose veikiančio savivaldybės muziejaus privalomoji funkcija, įstatymu įteisinta priedermė – kaupti ir populiarinti savivaldybės ir regiono kultūros vertybes – eksponatus. Juoba kad yra didžiulės galimybės Svėdasų krašto renovuotam muziejui deponuoti vertybes iš kitų muziejų – juk Kaune veikiančiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra didžiulis Vaižganto originalių eksponatų rinkinys, o greta Kauno, Vytauto bažnyčios buvusiame Vaižganto bute veikia pilnavertis, su visais išlikusiais šio istorinio buto interjerais, baldais, knygomis, rankraščiais memoralinis Vaižganto butas-muziejus. Tad yra visos galimybės Vaižganto gimtinėje veikiantį muziejų profesionalizuoti, sukuriant labai gerai renovuotam mokyklos pastate kokybišką ekspoziciją, rengti parodas, vykdyti edukaciją, organizuoti, pvz., literatūros festivalį „Pragiedruliai“ ir pan. Bet jei norima šį židinį išmuziejinti ir paversti tik bibliotekos padaliniu, tai iš esmės reiškia, kad jis praranda savo muziejinę misiją ir pilnavertę prasmę.
Labai gerbiu tai, ką aukodamasis su dideliu uolumu ir meile Vaižganto ir jo krašto atminimui padarė Vytautas Bagdonas, bet tokių ekspozicijų iš iškarpų, nuotraukų, panaudojant kartoną, popierių, klijus ir žirkles, laikai pasibaigė – pilnaverčiai ekspozicijų sukūrimai neįmanomi be dizaino meninių sprendimų. Tą padaryti gali tik profesionaliais pagrindais veikiantis muziejus, į kurio fondų apskaitą turi būti integruotos sukauptos ir išsaugotos vertybės – eksponatai.
Todėl rajono taryba turi reikalauti, jog būtų paruoštas Svėdasų krašto muziejaus įtraukimo į A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų planas, numatyti šio padalinio kokybiško, profesionalaus plėtojimo darbai“, – mano V. Balčiūnas.
Durnių laivas. „Jis toks” taip kvailus pasiūlymus teikia, kad atrodo, jog jis ką tik iš Rokiškio psichiatrinės sugrįžo. Siūlo dar vieną biudžetinę įstaigą steigti prie savivaldybės, kuri rūpintųsi Svėdasų krašto muziejumi. Taip, steikim, dar ne vieną, o dešimt panašių įstaigų, švaistykim pinigus. O Anykščių centre esančios kultūros įstaigos ką veiks, ar jos negali tuo muziejumi pasirūpinti?
o kuo Svėdasų kraštas prastesnis už Niūronis su J. Biliūno muziejumi? Kodėl anykštėnų bendrijos kuratorius gali siūlyti steigti savivaldybės chorą, kurio net kolektyvo neturi, o Svėdasų seniūnijoje jau kelis dešimtmečis veikiantis muziejus, kuriam tik reikia naujos struktūros, gero, su įkvėpimu vadovo ir edukatoriaus etatų įsteigimo, paliekant prie eksponatų išlaikymo ir vadinamą įkūrėją, kad ramiau gyventų pesijoje.
Kuo muziejinė veikla blogesnė už bibliotekininkių veiklą, kurių net 3 ar keturi darbuotojų etatai seniūnijoje prie knygų dalinimo dirba.
Jeigu mažiau pinigų kultūros skyriaus vedėja užsiprašys kvapamas, o administracija ir mero komanda šakočiaimas prie kavos politikų ir valdininkų vaišėms-šatai ir bus išlaikomi naujai įregistruoto savivaldybės lygmens muziejaus darbuotojų etatai, perkeliant dalį lėšų ir iš dabartinių turimų seniūnijos biudžeto asignavimų .
Perskaičius šį straipsnį, ištiko kažkas daugiau nei šiurpas. Anykščiai aū? Kultūros taryba aū? Kultūrininkai aū? Politikai aū? Taip ir paliksite šį reikalą?
Ar nesimato, kad literatūros kraštas, kurio pareiga ne tik puoselėti savo genijų palikimą, bet ir nuolat tobulėti su iškilių asmenybių pristatymu šių dienų žmogui.
Išryškėjo ilgai nematoma problema, o gal tingumas, o gal autoritetų krizė? Greičiausiai tai tiesiog didelis neprofesionalumas, nemokšiškumas, išsilavinimo stoka, smalsumo nebuvimas, nusenimas, kompetencijų stoka, prastumas…
Mano nuomone visada yra išeitis, jeigu atsakingai bus žiūrima į kultūros ir atminties išsaugojimo reikšmę rajone, istorinėje vietovėje, kur išlikę ir kiti kultūriniai objektai, verti pažinti ateities kartoms.
Gerai pagalvojus tai gali būti steigiama nauja savivaldybės įstaiga, kuri kuruotų ir Tumo-Vaizgantio gimtinės kultūrinio turizmo vietovę Maleisius, kurių iveklinimui yra pateikta savivaldybės paraiška, taip sukuriant ir naujas darbo vietas regione ir paslaugų turizmui prieinamumą.
Visa esmė kaip tai supranta kultūros politika savivaldybėje administruojantys politikai ir valdininkai. Kokia jų vizija į kultūros ir atminties išsaugojimo vystymą per savivaldybės veiklos programas.
Reikia mažiau diskutuoti, o daugiau veikti. Mažiau dejonių, išsisukinėjimų, atsirašinėjimų. Griežtai pareikalauti Anykščių muziejininkų, kad jie be jokių kalbų perimtų Kunigiškiuose veikiančio muziejaus visus eksponatus ir muziejaus pastatą. Prie ko čia biblioteka ar kitokia kokia kultūros įstaiga?
Kur buvote ,kai muziejus priklausė ir dar priklauso seniūnijai ?Ar ši situacija ir seniūnija susiję labiau su muziejais ,negu biblioteka?
Nepatinka jums argumentuota nuomone tai ieškote kaip kiemsargis Brisius savo uodegos aplinkui besisukdamas ir nieko nepagaudamas
O kur tu buvai sausio 13?
Tai kaip dabar vadinsis bibliotekos muziejus, ar muziejumi, ar biblioteka, gal muziejumi-biblioteka? Anekdotas, ne sprendimas.
Jeigu kalchozas tą muzijų steigė su partorgu tam kolchoze dirbusiu tai po kalchozą iširimą teip išeina iširo ir muziejus. Liko tik pastatas su kuriuo rajono valdžia nežino kaip elgtis.
ar tik nebuvo pats Vytautas Bagdonas, dabartinis seniūnijos darbuotojas – muziejininkas
Ačiū, gerbiamas Vytautai B., kad Jūs suvokiate kito Vytauto B. pastangų svarbą ir pasisakote už Svėdasų krašto -Vaižganto muziejaus išsaugojimo būtinybę ne kaip kažkokią biblioteką, o kaip muziejų.
Kol Anykščių muziejuje dirbs Garbės pilietis, Garbės muziejaus direktorius, tol reikalai nepajudės- akivaizdus nusiteikimas prieš Vaižganto atminimui skirto muziejaus priglaudymą prie kitų Anykščių muziejų.Pagal jo dūdelę ir kiti šoka, neturi nuomonės.
Dar Turizmo veidas.
Argumentuota nuomonė. Suprantu, kodėl Eidrigevičienė ėmėsi iniciatyvų mesti Balčiūną iš Kultūros tarybos. Makaronų tokiam neprikabinsi.
Pūdą druskos reikia suvalgyti,kad taptum savo srities specialistu.Kaip velnias kryžiaus bijojo Balčiūno,tai matomai,jei ieškosi,tai rasi kaip pašalinti bet ką iš darbo,kad ir aukšto lygio darbuotoją.Kaip buvo sukurta istorija su a.Sigučiu.Nuostabiu,patikliu,dosniu žmogumi.
Labai rimti, konkretūs, reikšmingi gerbiamo V.Balčiūno pamąstymai, argumentai. Štai ką reiškia profesionalaus, išsilavinusio, apie muziejininkystę nusimanančio kultūrologo rekomendacijos. Tiktai ar į jas kas nors atkreips dėmesį, ar nepasitikės kai kurių anykštėnų muziejininkų sapalionėmis?
Neatkreips. Nes pinigus reiks skirti,o čia jau problemėlė.Teisus V.Balčiūnas, rūpėjo garbės piliečiui kiti reikalai .Gerai ,kad dar B.Buivydaites, Didžiulių muziejų nepaliko užrakintų.Kiek būtų sutaupyta pinigų.Taigi Vytautai, klaidą padarėte didelę,bet nors dabar ginate Anykščius . Turėtų būti gėda neturėti Vaižganto muziejui.