
Lietuvoje darbuotojų atlyginimai pernai augo 10-11 proc., o įvertinus infliaciją realus pajamų augimas 2024 metų pabaigoje buvo didesnis nei 2023 metais, skelbia „Sodra“.
„Paprastai tariant, skaičiavome, kad vidutiniškai dirbančiojo pajamos padidėjo 132 eurais. Darbo užmokesčio augimui poveikį darė paskutiniais metais vis didinama minimali mėnesinė alga, kurios augimas pernai siekė apie 10 procentų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų pajamos ketvirtąjį 2024 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 231 euru, arba 11,2 proc. – iki 2,291 tūkst. eurų iki mokesčių, o pajamos „į rankas“ per metus padidėjo 132 eurais, arba 10,3 proc. – iki 1,407 tūkst. eurų.
„Jeigu vertintume ir metinę infliaciją, tai 2024 metų pabaigoje buvo kiek mažesnė nei 2023 metų pabaigoje, tai faktiškai realus pajamų augimas 2024 metų pabaigoje netgi buvo didesnis nei 2023 metais“, – pridūrė K. Zitikytė.
Realus darbo pajamų augimas 2024 metais siekė 9,2 proc., o 2023 metais – 7,9 proc.
Pernai sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų pajamos. Pavyzdžiui, 51-60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25-30 metų žmonių – 8,1 proc., o tai lėmė pajamų augimas švietimo (20,7 proc.) ir sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, kur daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.
„Skaičiuojame, kad šešių iš dešimties dirbančiųjų darbo pajamos didėjo, dviejų iš dešimties pajamos nesikeitė ir likusių darbo pajamos galėjo sumažėti. Lyginant ir ankstesniais metais ir 2024 fiksavome, kad dirbančiųjų yra apie 14 procentų, kurių per metus darbo pajamos sumažėja. Tiesa, tokių dalis kur kas mažesnė, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, visgi didinama minimali mėnesinė alga daro čia poveikį“, – aiškino K. Žitikytė.
„Švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pridūrė „Sodros“ analitikė.
Ji taip pat teigė, kad atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų per metus nepakito – penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų gavo 6 kartus daugiau pajamų nei penktadalis mažiausiai uždirbančiųjų.
„Tiek mažiau, tiek daugiau uždirbančių darbo pajamos procentine išraiška didėjo labai panašiai. Aišku, procentų labai toli nenusineši. Jei žiūrėtume eurais, gaunamais į rankas, tai daugiausia uždirbančiųjų pajamos per metus padidėjo 260 eurų, o tų, kurie uždirbo mažiausias pajamas – padidėjimas galėjo siekti apie 70 eurų“, – aiškino K. Zitikytė.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – prekyboje, gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc. Čia išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų pajamos padidėjo apie 18 proc., tačiau liko palyginti nedidelės – 1313 eurų iki mokesčių.
Darbo rinkos aktyvumas – mažesnis
Darbo rinkos aktyvumas 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors darbuotojų priėmimo skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau – priimta tik 1,2 tūkst. daugiau nei atleista. 2023 metais šis rodiklis siekė 26,2 tūkst.
Gruodį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc., arba 10,2 tūkst. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8,9 tūkst., tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų. Apdraustųjų mažėjo prekybos (8,1 tūkst.) ir statybos (2,1 tūkst.) sektoriuose.
Tuo metu darbuotojų augo sveikatos priežiūros srityje – čia per metus jų skaičius padidėjo 6,2 tūkst. – priimta daugiau slaugos specialistų, padėjėjų, socialinių darbuotojų.
Algas pasidvigubino
Kaip žmonių pajamos galėjo augti jei pajamos augo 10% – o išlaidos augo 30%??? Pinigų piniginėje tai mažiau liko nei buvo. Vien būtiniausi maisto produktai pabrango 30-40%.