Vėjalandė šilgagėlė. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr. (E. Stanulionienė)
Kovo 1 dieną, šeštadienį, Anykščių Naujų vėjų bendruomenė ir Anykščių regioninio parko darbuotojai tvarkė vėjalandės šilagėlės augimvietę Pušyno mikrorajone – išpjovė brūzgynus, paliko atviresnes vietas, kurios yra tinkamos šioms šilagėlėms augti.
2018 metais Naujų vėjų bendruomenė, kartu su Anykščių regioniniu parku, pirmąkart pradėjo tvarkyti šią teritoriją, siekdami išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas šilagėles.
Dažniausiai vėjalandė šilagėlė auga Pietryčių Lietuvoje – sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.
Persodintos šilagėlės neprigyja, nes tai pušynų augalas, kuriam būtinos specifinės sąlygos. Skinant šilagėles yra užkertamas kelias susiformuoti jų sėkloms ir natūraliai daugintis. Visos šio augalo dalys nuodingos. Sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą.
Lietuvoje auga šios šilagėlių rūšys: vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), paprastoji šilagėlė, pievinė šilagėlė ir tamsiažiedė šilagėlė.
Žmonės aukoja pinigus Sengirės fondui, kad apsaugotų miškus nuo žmonių įtakos. Neprotingi žmonės kišasi į gamtą ir tuo didžiuojasi. Manau, kad Šimonių girios gelbėtojai turi padėti anykštėnams ir sulaikyti miško niokojimą. Dėl gražios gėlės kiek yrančios medienos buvo pašalinta, kiek vabzdžių prarado namus, kiek deguonį skiriančių krūmų buvo išnaikinta?
Nieko neliko švento. Pavadink bet ką brūzgynu ir galima žudyti? Taip vienas žingsnis iki genocido. Gal kuri nors tauta irgi nepatinka, yra brūzgynas, todėl galima išpjauti?
Padarė ten ant danties tarp šylangėliu Debylas dyrba Anykščiu policijoi psihinys lygonis jis bukit atsargus vysi Anykštėnai.