
Nuo spalio 1 iki gegužės 15 dienos medienos vežėjai privalo kreiptis į seniūnus ir gauti jų leidimus gabenti medieną krovininiu transportu seniūnijų teritorijose esančiais vietinės reikšmės keliais.
Tokia tvarka nustatyta siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo.
Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus „Anykštai“ pasakojo, kad ir iki šiol seniūnams tekdavo bendrauti su medienos vežėjais.
„Yra labai sąžiningų įmonių vadovų – jie man skambina, nurodo konkrečią vietą, kur bus transportuojama mediena, pažada, kad jei keliai bus sugadinti, jie bus sutvarkyti. Bet žodis yra žodis, todėl aš jų paprašau atsiųsti garantinį raštą. Kada atsiunčia tokį raštą – praktiškai problemų nebelieka. Bet yra tokių įmonių, kurios daug žada, atvažiuoja vežti medienos net iš Klaipėdos, vieni ją perka, kiti parduoda, savininkas vėl kitas, kuris rūpinasi medienos išvežimu – nebesugaudai galų, kas yra atsakingas“, – kalbėjo A. Jurkus.

Kurklių seniūnijos seniūnas A. Jurkus sakė, kad visos problemos dėl medienos gabenimo krovininiu transportu vietinės reikšmės keliais prasideda pavasarį.
„Per žiemą medieną ruošia, sandėliuoja ir kai tik pavasarį atšyla, pašalas išeina, jie pradeda vežti medieną. Tai aš jiems sakau: „Kas su jumis yra, paaiškinkite, kodėl taip yra, kodėl nevežat medienos, kai yra įšalas ir kelių nesugadinsit?“ O jie veža tada, kai „pliurė“ pasidaro. Tai jie aiškina, kad tik tada laisvų mašinų medienai vežti gauna, nes kai yra įšalas, visos užimtos ir negali jų pasisamdyti“, – sakė A. Jurkus.
Pasidomėjus, o kas bus, jei medienos vežėjai pagal naujai nustatytą tvarką į seniūnus nesikreips ir kaip tuomet juos sugaudys, A. Jurkus tęsė: „O kaip visą laiką sugaudom? Mes nemiegame kabinetuose. Nežinau, kaip kiti kolegos daro, bet aš pastoviai važinėju keliais po miškus ir matau, kur mediena pradedama sandėliuoti. Sustoju, pradedu klausinėti, kas yra medienos savininkas, kokia įmonė atlieka darbus ir tada jau su tuo įmonės vadovu vedame derybas dėl garantinio rašto.“
Kurklių seniūnijos seniūnas A. Jurkus pasakojo, kad siekiant sutramdyti medienos vežėjus, kad šie negadintų kelių, pavasarį vietinės reikšmės keliuose yra statomi eismą sunkiasvoriam transportui ribojantys kelio ženklai.
„Buvo atvejis, kai eismą ribojantį ženklą nuėmė. Važiuoja ir pro ženklą. Iškviečiam policiją. Na, tai ką – nubaudžia vairuotoją 30 eurų bauda. O vairuotojas man skambina ir sako: „Darbdavys man sakė – važiuoji ir viskas.“ Medieną gabena galingos įmonės, todėl yra ir kas nesiskaito – susimokėjo tą baudą, susikrovė medieną ir išvažiavo“, – kalbėjo A. Jurkus.
Pokalbio pabaigoje seniūnas A. Jurkus džiaugėsi, kad su medienos vežėjais problemų praktiškai neturėjęs.
„Kažkaip su jais vyksta susikalbėjimas. Patys žvyro nuperka, techniką iš kažkur susiranda ir kelius patvarko“, – sakė A. Jurkus.
Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas „Anykštai“ sakė, kad iki naujai priimtos tvarkos kai kurie medienos vežėjai su juo numatomus savo darbus derindavo, kai kurie – ne. Dažniausiai, pasak seniūno, kreipdavosi iš kitų Lietuvos vietovių atvykę dirbti miško vežėjai.
Pasak E. Pajarsko, su vietinių kelių sugadinimo atvejais jis sakė susiduriantis žiemos polaidžio metu.

Siekiant, kad sunkioji miško technika negadintų kelių, yra pastatomi laikinieji eismą ribojantys kelio ženklai, tačiau pasak E. Pajarsko, ne visi jų paiso.
„Mūsų vairuotojams Lietuvoj irgi greičiai yra ribojami – vieni klauso, kiti – neklauso“, – pastebėjo seniūnas.
Pasidomėjus, ar tuos miško vežėjus, kurie dėl leidimo nesikreips į seniūniją, baus, E. Pajarskas sakė: „Ne, matot, bausti yra labai sunku. Jei pamatysiu – administracinių nusižengimų protokolą surašysiu. Toks ir nubaudimas. Bet iki juridinių dalykų prieiti, kiek aš dirbu, dar neteko – visada gražiai susitariam“, – sakė E. Pajarskas.
Pastebėjus, kad miško vežėjai gali nežinoti, kad prieš atliekant darbus jiems privalu kreiptis į seniūnus dėl leidimo, Anykščių seniūnijos seniūnas E. Pajarskas sakė: „Nežinojimas įstatymo neatleidžia nuo atsakomybės.“
padedat 5 procentus nuo visos medienos kuriuos gaunat?