
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų.
Pernai 2024 m. ugniagesiai Panevėžio mieste ir rajone 62 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, 13 kartų vykta gesinti degančios žolės, 2 kartus miško, miško paklotės. Už šių skaičių slypi dideli nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Žolės deginimo metu žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per praėjusią parą ugniagesiai gelbėtojai jau 5 kartus vyko gesinti degančios žolės: Kovo 6 d. Utenos rajone, Utenos seniūnijoje, Jaurelio kaime išdegė 60 arų žolės; Kovo 6 d. Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje Bygailių k., Vingio g., degė trys rulonai šieno ir pavieniais židiniais sausa žolė apie 100 arų plote; Kovo 6 d. Panevėžio rajone, Panevėžio seniūnijoje, Senamiesčio kaime, Smėlynės g., degė pieva 8-10 arų plote, ugnis plito link dujotiekio, iki kurio buvo likę apie 200 m., o iki sodo namelio apie 50 m.; Kovo 6 d. Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, Pajuosčio k., buvo gautas pranešimas, kad prie kapinių degė žolė 1 aro plote; Kovo 6 d. Zarasų rajone 25 arų plote degė žolė.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuolat įspėja, kad žolės deginimas yra draudžiamas ir primena apie jos sukeliamus pavojus – neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta ir į šalia esančius pastatus.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ir jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.
Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Priešgaisrinės tarnybos prašo gyventojų elgtis atsakingai, nelikti abejingais pastebėjus gaisrą ar asmenis deginančius žolę.
Pamatę deginamą žolę nedelskite – nedelsiant skambinkite telefonu 112.
Nei kas kada sugavo tuos degintojus, nei nubaudė. Bezdalas tie gąsdinimai. Tuo labiau, kad nebeliko rajone ir gamtosaugininkų, kas važiuos iš Panevėžio gaudyti kur kokia bobutė padega žolę. Geriau pasirūpintų aplinkosauga ką pečiuose kūrena miestelių ir kaimų gyventojai, kokias padangas, plastmases degina, kur deda nuotėkas iš kanalizacinių šulinėlių. Viskas aplink prašvinkę, prasmirda, kas kur nori pumpuoja tuos š…. aplinkui.
Degins vistiek.Metai iš metų.Ir vis numestacigaretė.Pastovios pasakos..