Šeštadienį „Anykštoje“ muziejininkas Raimondas Guobis publikacijoje „Ant kalnelio, ant aukštojo…“ pasakojo Butėnų kaimo kapinių istoriją. Kaimo bendruomenė nuolat rūpinasi kapinėmis. 1901 metais kaimo jaunimas pastato aukštą kryžių, tarpukariu žemės ūkio ratelio nariai aukojo pinigus akmenų tvorai aplink kapines, 1940 metais Butėnų katalikės moterys pastato aukštą cementinį kryžių, prašantį pasigailėti mirusių, 1989 metais aukurą sumūrija Butėnų jaunimas.
Kas atsitiko, kad pasibaigus Atgimimui rūpestis kapinėmis tapo tiktai seniūnijų ir komunalininkų reikalu, o žmonės dažniausiai rūpinasi tik savo artimųjų kapais? Ar esate kada dalyvavę kapinių tvarkymo akcijose?
Saulius RASALAS, Andrioniškio seniūnijos seniūnas: „Mane labai maloniai nuteikė kapinės Šilagaliuose. Taip išėjo, kad visos jėgos prieš Vėlines buvo mestos Andrioniškio kapinių tvarkymui. Po Vėlinių su gėdos jausmu nuvažiavau į Šilagalių kapines ir ką matau? Kapinaitės sutvarkytos kaip įmanoma, visiems mirusiems uždegtos žvakutės, nors ten paskutinis žmogus palaidotas pokaryje. Tad gražių iniciatyvų būna.
Talkos kapinėms tvarkyti gal ir nesu organizavęs, bet juk žinom kada šventės, tvarkom pagal planą. O šiaip Andrioniškis nuskriaustas, nes nėra kapinių sargo, šias funkcijas atlieka seniūnija.“
Zenonas MAMENIŠKIS, šaulys: „Anksčiau tvarkydavomės labai aktyviai miškuose ir kaimo kapinėse, partizanų žūties vietose, bet kuo toliau, tuo labiau pastebimas ar piniginis, ar patriotinis išblėsimas. Šiais metais organizuotai kapinių netvarkėme. Galų gale reikalingas ir transportas nuvažiuoti į kapines. O pabandykit jį gauti. Net savivaldybė neduoda, nors pažada. Jei kas ir padeda, tai tik politiniai kaliniai – tremtiniai, ypač Prima Petrylienė. Jiems taip pat gerai – sutvarkom kapelius ar žūties vietas, jaunimas įsitraukia į jų veiklą.
Nežinau, iš kur tas išblėsimas, gal kiek susvetimėjimas, bet įtakos turi ir valdžios požiūris į žmones. Jei žmogus valdžiai tėra tik daiktas, kurį reikia išsunkti, tai ir vertybės galiausiai išsikreipia.“
Stanislovas KRUMPLIAUSKAS, Anykščių klebonas, kanauninkas: „Negaliu sakyti, kad prastai prižiūrimos kapinės. Man kaip tik atrodo, kad dabar kapai tvarkomi geriau nei seniau. Tam gal įtakos turi, kad žmonės dabar turi daugiau transporto, stato akmeninius paminklus, nors akmeniniai paminklai ne visada gerai. Statant kryžius, paminklus reikia galvoti, ar bus kas juos prižiūri. Labai negražiai atrodo, jei kažkada pastatė kryžių, bet jis stovi neprižiūrėtas kokiame šabakštyne.
Anksčiau statydavo medinius kryžius, tai jie supūdavo ir nugriūdavo. O su akmeniniais, manau, bus problemų ateityje. Kas juos prižiūrės po kokio šimto metų? Gerai, jei bus giminaičių, bet kas bus, jei jie išvykę į užsienį? Tad akmeniniai galiausiai apžels ir taps komunalininkų rūpesčiu. Kita vertus, man labai nepatinka mada rungtyniauti vienam su kitu, kas pastatys didesnį paminklą. Kas iš to, jei paminklui kapinėse sukiša dešimt, penkiolika, dvidešimt tūkstančių? Ar reikia rungtyniauti kapinėse? Gal geriau tuos pinigus būtų paaukoję našlaičiams?
O kapų teko daug tvarkyti, kai tarnavau kitose parapijose. Bet ir dabar prieš Visų šventųjų šventę raginam parapijiečius sutvarkyti ne tik savo artimųjų, bet ir kitus apleistus kapelius.“
Algimantas JURKUS, Kurklių seniūnijos seniūnas: „Šimtu procentų sakyti, kad taip, negaliu. Tačiau daug rūpesčių tenka ir seniūnijai. Pavyzdžiui, net kai nuvirsta antkapis. Buvo, kad man skambina ir sako, jog nugriuvo artimųjų paminklas, kad seniūnija turi jį atstatyti. Nuėjome, apžiūrėjome, jis iš tiesų nugriuvęs, bet stovi tvarkingai, pats kapelis sutvarkytas.
Yra ir privačių iniciatyvų. Užunvėžyje privatūs asmenys prie kapinių pastatė Marijos skulptūrą, kalba, kad dar nori pastatyti kryžių.
Daug dėmesio skiriame kapinių priežiūrai. Atrodytų, galėtume žmones nukreipti į kitus darbus, bet norisi, kad kapinaitės būtų tvarkingos ir prižiūrėtos. Kaip sakau, mirusieji patys nebepasirūpins. Džiaugiuosi, kad nors turime tris bendruomenes, bet be jokių ginčų ir tampymųsi nusprendėm gautus pinigus iš Socialinės apsaugos ministerijos, skirtus bendruomenėms, išleisti ne kokioms linksmybėms, o Kurklių naujųjų kapinaičių takų tiesimui. Jei ne šie pinigai, būtume kreipęsi į gyventojus ir rinkę aukas.“
-ANYKŠTA
