Prisidėti turėtų ir valstybė

Šeštadienio „Anykštoje“, rubrikoje „Istorijos atodangos“, Raimondas Guobis publikacijoje apie Troškūnų miestelio kapines „Verkite, Dievo angelai šventieji…“ pastebi, kad kai kurie paminklai, kurie įtraukti į saugomų kultūros vertybių sąrašą, tiesiog išnyko. Tarp jų ir vienas paminklas, kuris buvo išvežtas į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, o vėliau sugrąžintas į Troškūnų kapines.
„Anykšta“ klausė: „Kaip reikėtų saugoti į kultūros vertybių sąrašus įtrauktus paminklus? O gal jų išsaugoti neįmanoma ir todėl to daryti nėra prasmės?“

Jolanta PUPKIENĖ, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė: „Kalbant apie kultūros vertybes, ši sritis apskritai palikta savo valiai. Nepakanka turėti kultūros vertybių sąrašą, reikia ir kontroliuoti, turi būti nuolatinė priežiūra. Žinau, kad Utenoje yra kultūros vertybių departamentas, bet ar gali Utenoje sėdintys keli inspektoriai sukontroliuoti visas vertybes? Turėtų būti taip sutvarkyta, kad koks nors žmogus nuolat dirbtų kiekviename rajone. Tai yra būtina, nes ši sritis apleista. O vertybes būtinai reikia saugoti, tai mūsų gyvoji istorija“.

Daiva STANKEVIČIENĖ, Anykščių rajono savivaldybės kultūros vertybių apsaugos specialistė: „Mano manymu, tuos paminklus, kurie yra metaliniai ir jiems gresia sunykimas, geriausia būtų saugoti muziejaus fonduose. Vietoj originalų galima pastatyti kopijas. Žinoma, originalus geriausia eksponuoti autentiškoje aplinkoje, bet jei gresia sunykimas, nėra kitos išeities, nes nuo vandalų ir vagių niekas neapsaugotas.

Tuo labiau, kad yra pavyzdžių. Starkakampio kaime koplytėlei grėsė sunykimas. Ji labai įdomi, panaši į klausyklą. Originalas buvo perkeltas į Anykščių muziejų, o ten buvo pastatyta kopija. Arba Žaliosios kaime stovėjo vertingas, įdomus gal 1938 metais Laisvei pastatytas koplytstulpis. Taip pat buvo padaryta kopija. Tačiau viskas remiasi į finansus…

Manau, kad jei matome, jog kultūros vertybei gresia sunykimas ir nieko negalime padaryti, kad išsaugotume, tai bent jau turime užfiksuoti, išmatuoti, padaryti konstrukcinius matavimus, kad duomenys liktų ateičiai. Yra pavyzdžių, kai pagal tuos duomenis įdomios konstrukcijos buvo atstatytos.“

Saulius FILIPAVIČIUS, Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kanauninkas, teologijos licenzijatas: „Kalbant apie kapines, kiekvienas paminklas yra šeimos nuosavybė, o artimieji turi teisę su savo kapais daryti ką nori. Iš kitos pusės, o gal žmogus net nežino, kad paminklas yra kultūros vertybė ir jį reikia saugoti? Turėtų būti sudarytas vertybių registras ir aiškiai pasakyta, kas jame vertingo ir kodėl. Apie tai turėtų būti informuoti kapo savininkai. 

Tačiau gali būti, kad žmogus neturi pinigų tam paminklui restauruoti. Tad gal tokiu atveju Kultūros vertybių apsaugos departamentas jam galėtų padėti? Dažnai būna, kad žmogui primetami reikalavimai, bet žmogus tinkamai vertybių prižiūrėti negali, nes neturi pinigų arba pasiklydęs biurokratiniuose reikalavimuose galiausiai numoja ranka. O paminklas nyksta… 

Taip pat iš vienos pusės turi būti žmonių supratimas, iš kitos pusės – už kultūros vertybes atsakingos institucijos tą supratimą turi ugdyti.“

Arūnas GIRAITIS, Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas: „Jei paminklai įrašyti į valstybės registrus, tai įstatymais yra nustatyta tvarka, kaip jie turi būti saugomi.

Žiūrint plačiai pas mus yra sudarytos tvarkymo programos, valstybės saugomos kultūros vertybės objekto savininkas pateikia prašymą ir pagal tai, kiek yra pinigų, tvarkymui skiriamas finansavimas.

Savo praeitį, tradicijas visi turime saugoti, nes be praeities nėra ateities.“ 

-ANYKŠTA