Kalbėjo, kad iškas

Šeštadienio „Anykštoje“, rubrikoje „Istorijos atodangos“, Raimondas Guobis publikacijoje apie Svėdasų kapinių istorijas „Nuo maro, bado, ugnies ir karo…“ primena miestelio kapinėse palaidotus žymius visuomenės žmones ir jų tėvus. R.Guobis rašo, jog „visai šalia didžiųjų vartų yra Karolio Juzėno, rašytojo Juozo Baltušio tėvuko, kapas. Tais įsimintinais 1991 m. pasisakęs prieš Lietuvos nepriklausomybę liaudies rašytojas prasitarė norįs čia pasilaidoti, tai Svėdasų sąjūdiečiai pareiškė neleisią“… J.Baltušis buvo palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
„Anykšta“ klausė: „Ar teisingai pasielgė svėdasiškiai, neleidę palaidoti rašytojo J.Baltušio šalia tėvo kapo?“

Vytautas BAGDONAS, vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ vadovas, Svėdasų muziejininkas: „Kai Juozas Baltušis mirė, aš kažkokiame laikraštyje atsitiktinai perskaičiau, kad jo neleido laidoti Svėdasuose. Norėjau sužinoti, ar taip iš tiesų buvo. Klausiau tuometinio viršaičio Vitalijaus Kalendos ir klebono Vlado Rabašausko apie tai, bet jie sakė, kad tokio fakto nežino. Sakė, kad netiki, jog taip buvo. Tačiau klebonas sakė girdėjęs vaikštant kalbas, kad neleis Baltušio laidoti Svėdasuose, o jei vis dėlto palaidos – tai iškas. Klebonas sakė, kad pabarė, jog taip negalima elgtis. Bet apie laišką (sklido kalbos, kad buvo parašytas laiškas, jog neleis laidoti J.Baltušio), teigė nieko nežinantis. 

J.Baltušis iš tiesų norėjo būti palaidotas Svėdasuose. Jis ne kartą sakė, kad motina palaidota Anykščiuose, o jis amžino poilsio nori atsigulti prie tėvelio. Beje, yra išleistas žinynas, kuriame rašoma, jog J.Baltušis palaidotas Svėdasuose. Daug kas atvažiuoja ir ieško jo kapo.

Mano nuomone, negalima keršyti po mirties. Kapuose visi vienodi ir visiems vietos užteks“.

Alvydas KIRVĖLA, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius: „Gandą, kad rašytojo neleido laidoti Svėdasuose, esu girdėjęs. Manau, kad buvo pasielgta neteisingai. Atsimenu, jog susitikimuose su J.Baltušiu salės būdavo pilnos žmonių, net ne visi tilpdavo. Politiką nuo kūrybos reikia atriboti.“

Stanislovas KRUMPLIAUSKAS, Anykščių dekanato dekanas, klebonas kanauninkas: „Aš pirmą kartą kalbėjau su J.Baltušiu, kai dar buvau vikaras Kupiškyje. Jis man paliko labai gerą įspūdį. Kupiškėnai man pasakojo, jog rašytojui išsilavinimą padėjo gauti kunigas, kuris pamatė neturtingo, bet gabaus jaunuolio talentus. Beje, J.Baltušis lankėsi pas monsinjorą Albertą Talačką, bendravo su kunigu Broniumi Strazdu. Jis jautė palankumą kunigams, prieš bažnyčią niekada nekalbėjo.

Nesu girdėjęs, kad jo nebūtų leidę laidoti Svėdasų kapinėse. Sunku tuo net patikėti. Ypač, kai prisimenu, kaip jis, atvykęs į Kupiškį, bažnyčios šventoriuje rymodavo prie jam padėjusio kunigo kapo. Vėliau jis aplankydavo Kupiškio dekanato dekaną Klemensą Gutauską, dovanodavo savo knygas…

Negalima aiškintis santykių su mirusiu. Jis turėjo savo nuomonę, ypač apie socialinį teisingumą, ir ją išsakydavo. Bet tikrai Dievo neniekino. Galų gale jo sesuo tapo slapta vienuole. Tai ar visa tai komunisto elgesys?“

Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, Anykščių muziejaus kuratorius: „Jei atvirai, tuo nesidomėjau. Bet nemanau, kad buvo mitingas prie kapinių, kad neįleistų katafalko. Aš nežinau, kas suteikia sklypus kapams, bet yra bendra laidojimo tvarka, kuri galioja visiems, ar tai būtų J.Baltušis, ar koks kitas žmogus. 

Yra priedermė žmogų palaidoti pagal jo ar artimųjų valią ir jokie svetimi žmonės į tai neturėtų kištis.“

– ANYKŠTA