
Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti?
Priemokos gali skirtis
Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes valstybė kompensuoja didžiąją dalį vaisto kainos – likusią dalį sumoka pacientai, o kai kuriems priemoka gali būti dengiama valstybės.
Vaisto priemoka yra skirtumas tarp jo pardavimo kainos vaistinėje ir kompensuojamosios kainos – tokiu būdu vaisto priemokos dydį nulemia konkretaus gamintojo nustatyta vaisto kaina Lietuvai.
„Kompensuojamoji kaina nustatoma, atsižvelgiant į kelių kitų Europos Sąjungos (ES) šalių mažiausių kainų vidurkį. Prie gamintojo kainos, nustatytos Lietuvai, yra pridedami antkainiai ir pridėtinės vertės mokestis. Jeigu gamintojo kaina, pateikta Lietuvai, yra gerokai didesnė nei Europos šalių vidurkis, tokiu atveju priemoka išauga. Lietuva siekia už vaistus mokėti tiek, kiek vidutiniškai moka kitos ES šalys“, – teigia L. Škiudaitė.
Priemoka nesiekia 6 eurų
Paciento priemoka už vaistų pakuotę, atsiskaitant vaistinėje, turėtų būti ne didesnė nei 5,87 euro. Tiesa, jei vaisto kompensuojamoji kaina yra maža, pavyzdžiui, 3 eurai, tuomet vaisto priemoka neturėtų viršyti 20 proc. kompensuojamosios kainos. Palyginkite: Austrijoje nustatyta nekintanti priemoka yra 7,55 euro už vaisto pakuotę.
„Žinoma, yra ir išimčių, kai vaisto priemokos gali būti didesnės, tačiau tai yra labai reti, pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, rengiant kompensuojamųjų vaistų kainyną, nutiko taip, kad visi tam tikros veikliosios medžiagos vaistai viršijo numatytą priemokos dydį. Tokiu atveju taikoma išimtis ir į kainyną įtraukiamas bent vienas tam tikros dozės tos veikliosios medžiagos vaistas, kad pacientai turėtų galimybę jį gauti kaip kompensuojamąjį“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja.
Specialistė taip pat pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį priemokos už vaistus gerokai sumažėjo. 2016 m. pacientai Lietuvoje už vaistus primokėjo apie 58 mln. eurų, o 2024 m. ši suma sumažėjo beveik perpus – iki 26 mln. eurų.
„Valstybės kompensuojama suma už vaistus ir medicinos pagalbos priemones išaugo tris kartus – nuo daugiau nei 200 mln. eurų 2016 m. iki beveik 600 mln. eurų pernai. Be to, išsiplėtė kompensuojamųjų vaistų sąrašas – jame atsirado naujų vaistų onkologinėms ligoms, migrenai ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Kadangi šie vaistai brangūs, didžiąją jų kainos dalį padengia valstybė, taip mažindama pacientų išlaidas“, – sako L. Škiudaitė.
Naujovės padeda sutaupyti
2020 metais Lietuvoje buvo įvesta pirmoji kompensacinė priemonė, skirta pacientų priemokoms mažinti, orientuota į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Ji skirta pacientams, vyresniems nei 75 metai, taip pat žmonėms su negalia ar sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų – šiais metais iki 450 eurų per mėnesį.
„Žmonėms, patenkantiems į šią grupę, yra dengiamos absoliučiai visos priemokos: tiek vaistų, tiek medicinos pagalbos priemonių. Taigi 80 metų pacientui, kuriam gydytojas skyrė vartoti penkis skirtingus vaistus ir naudoti gliukozės matuoklį, viskas, įskaitant ir kompensuojamąją kainą, ir paciento priemoką, bus padengta valstybės lėšomis“, – pavyzdį pateikia L. Škiudaitė.
Apskaičiuota, kad vien per pirmąjį pusmetį ši kompensacinė priemonė pacientams padėjo sutaupyti apie 7 mln. eurų, kurie buvo dengiami valstybės biudžeto lėšomis.
2023 m., remiantis užsienio valstybių patirtimi, buvo įdiegtas dar vienas naujas kompensavimo mechanizmas – vadinamasis priemokų krepšelis. Panaši sistema veikia Švedijoje, kai pacientas dalį metų moka priemokas savo lėšomis, o, pasiekęs tam tikrą sumą, priemokų nebemoka. Tiesa, Švedijoje, ši riba yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje – apie 250 eurų. Lietuvoje šiuo metu nustatyta priemokų krepšelio suma yra 59,04 euro.
„Ši sistema ypač naudinga pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kas mėnesį vartoja daug įvairių kompensuojamųjų vaistų. Priemonė orientuota ir į pacientų sąmoningumą, nes tam, kad galėtų ja pasinaudoti, patys gyventojai turi būti suinteresuoti rinktis vaistą su mažiausia galima priemoka. Jei kyla abejonių, ar tokių yra pakankamai, pažiūrėkime į skaičius: vaistų su mažiausia priemoka Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. iš 2 tūkst., esančių kainyne. Atėjusiam į vaistinę ir paklaususiam vaistininko rekomendacijos gyventojui pirmiausia turėtų būti pasiūlyti bei ekrane parodyti vaistai su mažiausia priemoka. O per metus pacientui, pavyzdžiui, už insuliną iš savo lėšų sumokėjus 59 eurus ir 4 centus, iki metų pabaigos priemokų mokėti nebereikės, jos bus dengiamos iš valstybės lėšų“, – sako L. Škiudaitė.
Patogus būdas pasitikrinti, kiek priemokų jau sukaupta krepšelyje – pažiūrėti asmeninėje E. sveikatos paskyroje ar pasiteirauti vaistinėje.