Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje knygos „Vadovas Lietuvos drugiams pažinti“ autoriai, Lietuvos entomologų draugijos nariai Eglė Vičiuvienė ir Darius Mikalauskas, – papasakojo apie tai, kaip nusprendė parašyti šią knygą apie Lietuvoje gyvenančius drugius.
Ketvirtadienio, vasario 20-osios, vakarą, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su dviem knygos „Vadovas Lietuvos drugiams pažinti“ autoriais, Lietuvos entomologų draugijos nariais Egle Vičiuviene ir Dariumi Mikalausku. Iš viso yra šeši šios knygos autoriai, kurie ketina išleisti keturias knygos dalis.
Negausiai susirinkusiems gamtos mylėtojams entomologai papasakojo apie savo darbo specifiką, nuotykius gaudant drugius bei atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Lietuvoje – daugiau nei 2 500 drugių rūšių
„Žodis „entomologija“ yra apimantis visus vabzdžius, o vabzdžių pasaulyje yra apie 90 procentų visų gyvūnų rūšių. Lietuvoje vabzdžių yra apie 10 tūkstančių rūšių, o drugių – daugiau nei 2,5 tūkstančio. Yra mikrodrugiai ir makrodrugiai. Mikrodrugiai gali būti iki milimetro dydžio ir juos pamatyti labai sunku. Mes tyrinėjame makrodrugius – tuos, kuriais jūs grožitės nuo pavasario iki vėlyvo rudens“, – sakė D. Mikalauskas.
Pats pirmas geriausiai ištirtas vabzdys, pasak D. Mikalausko, buvo skarabėjus, gyvenęs Egipte, tad Senovės Egiptą galima pavadinti entomologijos pradininku.
„Lietuvoje vabzdžių tyrinėjimai prasidėjo XIX amžiuje, o XX-ajame pradėti šiuolaikiški entomologijos tyrimai. Profesorius Ričardas Kazlauskas buvo daugelį entomologų įkvepiantis žmogus, visi studentai pradėdavo mokslus nuo Kazlausko „Lietuvos drugių“ atlaso, išleisto 1984 metais. Ten visi drugiai yra piešti.
Mes, entomologai, vis svarstydavome, kada kas padarys naują darbą? Vieną kartą, sėdėdami prie laužo, pagalvojome: o kodėl ne mes? Tai yra pirmas tomas, į kurį dėjome keletą naktinių drugių šeimų, bet daugiausia – dieninių, kurių yra apie pusantro šimto rūšių. Mūsų knygoje rasite ir kaip kiaušinis, ir kaip lėliukė, vikšras gali atrodyti, kokie yra skiriamieji požymiai, kokios rūšys panašios, su kuo galima sumaišyti. Aprašyti stebėjimo metodai. Knygos gale yra drugių lentelė, jie yra natūralaus dydžio“, – pasakojo vienas knygos autorių, kuris teiravosi susirinkusiųjų, kokia yra drugių reikšmė. Iš salės pasigirdo atsakymas, jog dėl grožio, o D. Mikalauskas patvirtino, jog šis atsakymas yra teisingas. Taip pat drugiai yra naktinių augalų apdulkintojai, maisto grandis labai dideliam kiekiui gyvūnų.
Svarbu anksti nešienauti pievų
E. Vičiuvienė pristatė žemėlapį, kuriame pažymėtas bendras Lietuvos drugių ištirtumas – praktiškai visoje šalyje drugiai yra ištyrinėti, likusios vos penkios vietovės, kuriose tyrimai dar nedaryti.
Kodėl reikia saugoti drugius? Kodėl jie nyksta? Kokie drugiai yra pasirenkami saugoti?
„Grožis – vienas iš pagrindinių faktorių, pagal ką pasirenkama, kad drugys yra saugomas. Dažniausiai rūšims, kurios nėra tokios gražios, sunkiau surinkti lėšų, kad galėtume daryti gamtotvarkos projektus. Taip pat saugomos retos rūšys.
Mes labai intensyviai naudojame žemę, tobulėjant technikai, auga tempai ir tai labiausiai žaloja gamtą. Ūkininkų naudojami pesticidai yra pats blogiausias dalykas – jie tiek drugių mitybinius augalus sunaikina, tiek ir pačius drugius.
Mums trūksta natūralių pievų, augalų, kuriais drugiai galėtų maitintis. Siekiant saugoti Lietuvos drugius, labai kviesčiau nešienauti pievų taip anksti, kaip golfo aikštynų, palikti, kad jos sužydėtų, kad drugiai galėtų pabaigti gyvenimo ciklą, kad augalai galėtų išsisėti. Pavasarinės gėlės yra labai svarbūs drugių mitybiniai augalai.
Pavyzdžiui, spungė, vienas dažniausiai sutinkamų drugių, dilgėlinukas minta dilgėlėmis, tad jei saulėtoje vietoje turite plotelį dilgėlių, kviesčiau jį apravėti ir palikti“, – apie tai, kad ne visuomet trumpai nušienauta veja yra gražu, tikino E. Vičiuvienė.
Drugius vilioja šviesa ir… raudonu vynu
Į Anykščių biblioteką atvykę entomologai papasakojo ir apie tai, kaip, norėdami drugius identifikuoti, juos gaudo. D. Mikalauskas tyrinėja naktinius drugius, o E. Vičiuvienė – dieninius.
„Einant tyrinėti drugių, reikalingas tinklelis, gera nuotaika ir kuprinė. Gaudyti naktiniams drugiams reikalingas šviesos šaltinis ir didelis baltas ekranas. Per vieną naktį mes galime sulaukti iki 200 rūšių drugių, o kadangi tos pačios rūšies atskrenda ne vienas, būna ir maždaug tūkstantis drugių. Didžiąją dalį drugių traukia šviesa, tačiau ne visus, – sakė D. Mikalauskas, prisimindamas ir nuotaikingą jam nutikusią istoriją. – Tokiu būdu gaudant drugius, jų būna daugybė, jie sukasi aplink galvą, todėl pagrindinė priemonė mums, entomologams, yra vata į ausis. Kartą Trakuose buvo ideali naktis gaudyti drugiams, rūšių – gali galvą pamesti. Staiga jaučiu: ausy kažkas sėdi. Supratau, kad gaudymas baigtas, lekiu į ambulatoriją Trakuose. Įsivaizduokite situaciją: 4 valandą ryto į ambulatoriją beldžiasi žmogus, aplipęs drugiais ir prašo: ištraukite man iš ausies drugį! Buvo taip, kad iš ausies ištraukė net du naktinius drugius!“
Tuos naktinius drugius, kurie į šviesą nereaguoja, entomologai gaudo kitais būdais: masalais – virvutėmis, įmirkytomis raudoname vyne, feromonais – sintetinėmis cheminėmis medžiagomis, o kai kurie drugiai neturi sparnų, tad jiems gaudyti „pasitelkiama“ dar kita technika.
„Norint rasti drugio patelę, kuri neturi sparnų, reikia ieškoti patinėlio, kuris nenatūraliai tupi žemyn galva. Tai – dar vienas gaudymo būdų“, – sakė D. Mikalauskas.
Tuo tarpu dieniniai drugiai gaudomi kiek paprasčiau.
„Pirmiausia nusimatome maršrutą, o tada tam tikrame plote turime įsivaizduojamą kubą: penki metrai į priekį ir du su puse į šonus. Skaičiuojame ir stebime drugius – individus ir rūšis tame plote. Dieną gaudome drugius entomologiniais tinkleliais, juos identifikuojame, skaičiuojame ir paleidžiame“, – sakė E. Vičiuvienė.
Drugelio gyvenimo ciklas – treji metai
D. Mikalauskas akcentavo, jog entomologams ypač svarbi yra ir visuomenės pagalba: fotografuodami drugius ir atsiųsdami jų nuotraukas bei tikslią vietą, datą, kada drugys užfiksuotas, žmonės labai prisideda prie drugių tyrinėjimų.
„Yra Lietuvos entomologų feisbuko puslapis, Lietuvos dieninių drugių puslapis, „iNaturalist“ programėlė. Visada prašome žmonių, kad jie dalintųsi informacija – kiekvienas jūsų nufotografuotas faktas yra labai svarbus. Prašome tikslių koordinačių ir datos. Įsivaizduokite, ką gali padaryti dešimt žmonių ir kiek tūkstantis, kurie per metus fotografuoja ir siunčia mums informaciją“, – kad tyrinėti gamtą gali visi, kalbėjo D. Mikalauskas.
Susirinkusieji entomologų taip greitai paleisti nenorėjo ir iš salės nuskambėjo ne vienas auditoriją dominęs klausimas. Pavyzdžiui, kaip drugeliai žiemoja.
Entomologai paaiškino, jog jie žiemoja visose stadijose: tiek kiaušinėlio, vikšro, lėliukės ar suaugėlio – tai priklauso nuo drugio rūšies. Salėje esantys teiravosi, kiek laiko gyvena drugiai. D. Mikalauskas atsakė, jog drugio gyvenimo ciklas skaičiuojamas nuo kiaušinėlio iki žuvusio suaugėlio. Tad visas drugio gyvenimo ciklas gali tęstis ir trejus metus.
Auditorija taip pat klausė, ar drugeliai migruoja, o specialistai nustebino pasakę, kad ropinis ir griežtinis baltukai migruoja į Pietų Europą, o iš Šiaurės Afrikos atskrenda admirolai, usninukai – pastarieji nuskrenda net iki Suomijos, tad iš viso „sukaria“ apie 6000 kilometrų.
Pasiteiravus, ar tos pačios rūšies drugeliai yra identiški, E. Vičiuvienė patikino, jog ne – „jie – kaip snaigės, kiekvienas skiriasi, tačiau yra bendri bruožai, pagrindiniai identifikacijos požymiai.“
