To ketvirtadienio, liepos 5-osios, vidurdienį, lietus pylė kaip iš kibiro. Tačiau net smarkiausia liūtis nesutrukdė iš sostinės į Svėdasus atvažiuoti būreliui garbių kraštiečių, svėdasiškiams susirinkti į miestelio biblioteką (Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialą).
To ketvirtadienio, liepos 5-osios, vidurdienį, lietus pylė kaip iš kibiro. Tačiau net smarkiausia liūtis nesutrukdė iš sostinės į Svėdasus atvažiuoti būreliui garbių kraštiečių, svėdasiškiams susirinkti į miestelio biblioteką (Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos filialą).
Jaukioje bibliotekoje kraštiečio mokslininko ir literato, aktyvaus Pasaulio anykštėnų bendrijos ir svėdasiškių draugijos „Alaušas“nario,Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureato, biomedicinos mokslų daktaro docento Juozo Lapienio iniciatyva Valstybės dienos išvakarėse organizuota literatūrinė popietė „ Žmogus ne vien duona sotus“.
Renginį pradėjęs įžanginiu žodžiu pats šio sambūrio iniciatorius pasidžiaugė, kad jį nuolat traukia gimtasis kraštas, čia jisai susitinka daug gerų pažįstamų, čia ateina įkvėpimas kūrybai. Dr., doc. Juozas Lapienis su dėkingumu atsiliepė apie svėdasiškius, kurie praėjusiais metais įvertino jį Vaižganto mažąja premija. Kraštietis ta pačia proga įvardijo visą eilę prasmingų darbų, kuriais svėdasiškiai prisimena ir pagerbia garsųjį lietuvių literatūros klasiką, tautos švietėją, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą- Vaižgantą. Tai ir kasmetiniai tradiciniai „Vaižganto skaitymai“, tai ir respublikinis renginys „Vaižgantinės“ rašytojo gimtuosiuose Malaišiuose, tai ir literatūrinės Vaižganto premijos bei Svėdasų seniūnijos įsteigtos Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ įteikimo iškilmės bei kiti įsimintini renginiai. Prasmingas eilutes į Svėdasų krašto istoriją įrašo svėdasiškių literatų klubas „Sietuva“, parengęs ir išleidęs jau tris Klubo narių kūrybos rinktines. Veiklusis kraštietis, aktyviai prisidedantis prie Svėdasų kultūrinio gyvenimo, Vaižganto atminimo pagerbimo bei įprasminimo dr., doc. Juozas Lapienis negailėjo pagyrimo žodžių svėdasiškiams už jų patriotiškumą, pilietiškumą, dvasingumą. Ir šį renginį bibliotekoje, į kurį sugūžėjo nemažas būrys miestelio šviesuolių, J.Lapienis simboliškai pavadino „Dvasingumo puota“, pabrėžęs, kad žmogus yra ne vien duona sotus, kad reikia jam ir bendravimo su kitais, ir kultūrinių renginių, ir prasmingų susitikimų, ir aktyvios veiklos, ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimo… Sambūrio Svėdasuose organizatorius dr., doc. J. Lapienis prisiminė, kaip jaunystėje turėjo neblogai apmokamą veterinarijos gydytojo darbą Vilniaus mėsos kombinate. Kai jis panoro išeiti iš darbo ir studijuoti aspirantūroje, pašvęsti savo tolesnį gyvenimą mokslui, daugelis stebėjosi kaip galima iškeisti gerą atlyginimą maisto pramonės įmonėje į kuklų užmokestį mokslo įstaigoje? Bet į tokius samprotavimus jis visiems atsakydavo, kad : „Žmogus ne vien duona yra sotus, kad gyvenime yra daugybė neatrastų aukštumų, prasmingų dalykų, kuriuos norisi pasiekti, atrasti, įgyvendinti…“
Visuomet laukiamas gimtinėje, dažnas svėdasiškių ranginių dalyvis garsus teatro, televizijos ir kino aktorius, Lietuvos nusipelnęs artistas Ferdinandas Jakšys sulaukė gerbėjų dėmesio ir tądien. Neseniai garbingą savo gyvenimo jubiliejų atšventęs, klastingų ligų pakirstas, bet likimo smūgiui nepasidavęs, ne vieną labai sudėtingą operaciją pergyvenęs, aktorius labai gražiai atsiliepė apie svėdasiškių puoselėjamas tradicijas. Svėdasų krašto šviesuolių veiklą žymusis aktorius vadino „perliukais ant žaizdelės“, „atgaiva sielai“. Iš Svėdasų kilęs talentingas aktorius F.Jakšys su liūdesio gaidele kalbėjo apie patirtas netektis. 2011-iesiems besibaigiant, JAV užgeso žymios rašytojos Alės Rūtos, su kuria jis palaikė ryšius, ne kartą buvo susitikę, gyvybė. Prasidėjus Naujiesiems Metams, atskriejo žinia apie dramaturgo Kosto Ostrausko mirtį. Su jo mono spektakliu „Vaižgantas“ aktorius Ferdinandas Jakšys aplankė daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, didelė sėkmė aktorių lydėjo, vaidinant Vaižgantą, ir išeivijoje. Rugsėjo 22-ąją Šv. Kazimiero parapijoje Londone vyks dramaturgo K. Ostrausko atminimui skirtas renginys, kuriame dalyvaus ir aktorius F.Jakšys- juk abu artimai bendravo, kalbėdavosi telefonu, susirašinėjo laiškais… Visuomet trykštantis energija, išraiškingai skaitantis Vaižganto ar kitų autorių kūrybą, renginio Svėdasuose metu aktorius Ferdinandas Jakšys tausojo negandų ir operacijų nualintą sveikatą. Šį kartą svėdasiškiams nuskambėjo akt. F. Jakšio skaitoma Bairono kūryba, pritariant Šumano muzikai, iš kompaktinio disko. Kaip ir visuomet, talentingajam kraštiečiui aktoriui svėdasiškiai negailėjo plojimų.
Renginyje dalyvavęs žurnalistas, laikraščio „Tėviškės gamta“ redaktorius, prof. Česlovo Kudabos premijos laureatas, Lietuvos gamtos bičiulių asociacijos pirmininkas Juozas Stasinas prisipažino, kad pats jis kilęs iš Žemaitijos. Nors literatūros milžinu Vaižgantu didžiuojasi Aukštaitija, ne mažiau šis kultūros šviesuolis yra nusipelnęs ir Žemaitijai. Pasak svėdasiškių svečio, šio rašytojo, kultūros puoselėtojo, tautos švietėjo negali savintis nei aukštaičiai, nei žemaičiai, nes jis priklauso visai Lietuvai, net ir visam pasauliui. Juk jo puoselėtos dvasiškos, moralinės, patriotinės vertybės tebėra aktualios iki šiolei, nes priešpastatomos vartotojiškoms vertybėms, moraliniam visuomenės nuosmukiui, gyvenimo blogiui. Daugelį dešimtmečių paskyręs gamtosaugai, žurnalistas J. Stasinas prisiminė savo darbo metus pas žinomą gamtosaugininką Viktorą Bergą, įsiminė jo žmogiškąsias savybes, geraširdiškumą, jautrumą. Kai Medžioklės ūkio valdyboje įsidarbino būsimoji mokslininkė iš Svėdasų krašto kilusi Janina Prūsaitė, jos tiesioginis viršininkas V.Bergas buvo „spaudžiamas“, kad ta jauna specialistė būtų atleista kaip „liaudies priešė“- juk jos tėvai, brolis ir sesuo buvo ištremti, dar vienas brolis gyveno Amerikoje. Įsakymams „iš viršaus“V. Bergas nepasidavė, o nusprendė pats asmeniškai viską išsiaiškinti. Nepatingėjo atvažiuoti į Būtėnus, pabendravo su Janinos artimaisiais, kaimynais ir išsiaiškino, kad Prūsų šeima – ne kokie nors „liaudies priešai“, o dori lietuviai, darbštūs ūkininkai. Todėl jis ne tiktai neatleido mokslinės bendradarbės iš užimamų pareigų, bet dar paskatino siekti mokslo aukštumų, tapti mokslininke biologe, zoologe… „ Žmogus turi visuomet išlikti žmogumi, kokia santvarka, kokia valdžia bebūtų“, – sakė laikraščio „Tėviškės gamta“ redaktorius Juozas Stasinas. Svėdasiškių svečias taip pat prisiminė ir Vaižganto įkurtos, sovietmečiu uždraustos Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimą, pirmųjų „Vaižganto skaitymų“ organizavimą Svėdasų krašte. Užbaigdamas savo prasmingą ir įtaigų pasisakymą žurnalistas ir visuomenės veikėjas J.Stasinas perskaitė JAV gyvenusios poetės Juozės Krištolaitytės eilėraštį „Tėviškė“ iš leidyklos „ABO“ 1999 metais išleisto šios autorės poezijos rinkinio „Pavakario vėjai“.
„Ten per pievą rūkas tiesiasi nubalęs,
Pro viršūnę gluosnio nuslenka rasa,
Ten už vandenynų TĖVIŠKĖLĖ mano,
Žiedais išsipuošus, audrų išprausta.
Ten mano takelis, ten ir mano gluosnis,
Ten ir mano pėdos įaugę take,
Sena MOTINĖLĖ viena pasilikus
Vis laukia prie vartų, vis laukia liūdna…“
Tie poezijos posmai labai aktualūs, atspindintys dabartinę mūsų šalies situaciją, jaunimo emigracijos į kitas šalis problemas. Neatsitiktinai ne vieno svėdasiškio akyse, klausantis šio eilėraščio, akyse pradėjo tvenktis ašaros. Juk daugelyje šeimų laukiama- nesulaukiama „kad vaikai sugrįžtų iš didžios kelionės, kad juoku skambėtų tėviškė žalia…“
Dar vienas svėdasiškių svečias renginio „Žmogus ne vien duona sotus“ metu prabilo…tarmiškai. Tai iš Utenos krašto, Tauragnų, kilęs mokslininkas, gamtos mokslų daktaras, docentas ir tautodailininkas Romualdas Šimkūnas. Jis mėgsta ir kalbėti, ir rašyti tarmiškai. Todėl gerbiamas R.Šimkūnas perskaitė keletą vaizdelių iš neseniai išleistos savo knygos „Nepaprastas istorijas“. Svėdasų krašte šis tautodailininkas jau yra palikęs savo pėdsakus: sukūrė dailią medžio skulptūrą „Alaušo varpe, žadink mus“, skirtą Malaišių 750-osioms metinėms, išskobė menišką ąžuolinį kryžių Tumų šeimos atminimui Juozo Tumo- Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose. O ir Svėdasų krašto renginiuose dr., doc. Romualdas Šimkūnas laukiamas svečias…
Papasakojęs, kad Vaižganto kūryba, nuostabi Svėdasų krašto gamta, vaikystėje ir jaunystėje pergyventi įvykiai, sutikti žmonės paskatino imtis plunksną ir jam pačiam, dr., doc. Juozas Lapienis susitikimo dalyviams prisipažino, kad pagaliau ketina savo noveles ir kitus kūrinius išleisti atskira knyga. Karo metų baisumai, pokario žiaurumai, tremtis, kolchozmetis, partizanų kovos, kaimiečių buitis ir kiti dalykai jo kūryboje bus atskleisti per pagrindinį veikėją- Juozuką. „Ta knyga bus ne istorijos vadovėlis, o vaikystėje ir jaunystėje Juozuko pergyventi, matyti vaizdai“, – kalbėjo Juozas Lapienis ir ta pačia proga perskaitė svėdasiškiams novelę „Kolchozinė rugiapjūtė“.
Šios svėdasiškių „Dvasingumo puotos“ dalyvių laukė dar viena maloni staigmena. Jiems buvo pristatyta ilgai laukta knyga „Svėdasai. Praeitis ir dabartis“. Solidžią 440 puslapių knygą, kurioje yra arti 80 straipsnių, beveik 200 fotografijų pristatė sudarytojas, mokslinis redaktorius ir vienas iš gausybės straipsnių autorių svėdasiškis mokslininkas, bibliotekininkas, bibliografas, pedagogas ir visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša. Jis pirmiausia po naują, dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą, įteikė rašinių bei fotografijų autoriams ir rėmėjams. Šio leidinio sumanytojas ir visų leidybos darbų organizatorius R.V. Rimša patikino, kad knygą „Svėdasai“ galės įsigyti visi norintys. Pirmiausia knyga bus pristatyta visuomenei Anykščių miesto šventės metu, per renginį nemažas kiekis šių knygų bus įteiktas Anykščių viešajai bibliotekai ir jos filialams. Greitu laiku knyga „Svėdasai“ bus pristatyta ir Svėdasų krašte…
Pasibaigus renginiui bibliotekoje, svėdasiškiai ir jų svečiai dar neskubėjo į namus, o pabendravo, pasišnekučiavo, vaišindamiesi kava, arbata, saldumynais bei kitais „naminiais“ gardėsiais. Pokalbiai krypo apie artimiausius svėdasiškių renginius: liepos mėnesį Kunigiškiuose organizuojamą Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus 25-mečio minėjimą, tradicinį, jau penktąjį Svėdasų krašto talentų- „deimančiukų“ sambūrį „Ieškokime“ deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“, taip pat apie rugsėjo mėnesį Malaišiuose organizuojamą respublikinį renginį- „Vaižgantines“. Malaišių sodžius pasipuoš dar viena medžio skulptūra, kurioje šalia praėjusiais metais įamžintų Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ veikėjų Severiutės ir Mykoliuko šiemet atsiras dar ir Rapolas Geišė. Tradiciškai dvi kūrybinės šalies organizacijos- Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjunga- įteiks vienuoliktąją literatūrinę Vaižganto premiją, o Svėdasų seniūnija pagers ketvirtąjį Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatą…
