Kaip liaudis sako, ko labai sieki, nuo to ir nukenti. Štai siekia vaikinas merginos dėmesio, arba mergina įsikimba į savo išrinktąjį, o paskui pasirodo, kad gyvenimas su juo – tikras košmaras. Todėl visada reiktų gerai pagalvoti, kad gali nukentėti nuo to, ko taip geidi.
Kaip liaudis sako, ko labai sieki, nuo to ir nukenti. Štai siekia vaikinas merginos dėmesio, arba mergina įsikimba į savo išrinktąjį, o paskui pasirodo, kad gyvenimas su juo – tikras košmaras. Todėl visada reiktų gerai pagalvoti, kad gali nukentėti nuo to, ko taip geidi.
Ši istorija ne apie tai, kaip ilgai ir laimingai gyveno bobutė ir diedukas – gėjų santuoka, pasirodo, tvirtesnė nei granitas. Jos niekas negali nutraukti, arba, kitaip sakant, vyrukai gavo tai, ko taip norėjo ir siekė.
Labai juokinga situacija susiklostė Izraelyje, kur du gėjai vargsta stengdamiesi nutraukti savo santuoką, kuri buvo pirmoji Izraelyje. Profesorius Ūzi Evenas ir akademinio koledžo lektorius Amitas Kama susituokė 2004 m. Toronte Kanadoje.
Izraelyje iš pradžių atsisakė registruoti jų santuoką, bet 2006 metais po ilgo juridinio mūšio Aukščiausiasis teismas liepė registruoti.
Valio – registravo, bet noras gėjams gyventi kartu praėjo. Va tada ir prasidėjo – kai Kanados valdžia registruoja nepiliečių santuokas – atsisako jas nutraukti. Vienintelė galimybė buvo drožti į rabinų teismą. Rabinų teismas juos pasiuntė toliau – niekada nepripažino jų santuokos ir nieko apie ją nežinojo. Tada Evenas ir Kama kreipėsi į advokatą, tas – į teismą, teismas rekomendavo valstybei pripažinti skyrybas. Valstybė atsisakė, nurodydama, kad išskirtinės sąlygos tokiose bylose turi rabinų teismas ir pasiuntė pas rabinus.
Taigi, sprendimo nėra, o meilė nelaukia – 71 metų profesorius Evenas vėl norėtų vesti… Kaip ten bebūtų, bet atkakliajai gėjų porai aplinkybės diktuoja jų santuokos tekstą, kurį jie turbūt primiršo: „Tik mirtis mus išskirs”…