Po pirmojo rinkimų turo išrikiuotas populiariausių Anykščių-Kupiškio apygardos kandidatų penketukas visiškai dėsningas ir logiškas. Tačiau nustebino 6-8 vietas užėmusių politikų: „valstiečio” Vidmanto Paliulio, respublikono Leono Alesionkos ir liberalcentristės Jūratės Griciūtės pasirodymas.
Po pirmojo rinkimų turo išrikiuotas populiariausių Anykščių-Kupiškio apygardos kandidatų penketukas visiškai dėsningas ir logiškas. Tačiau nustebino 6-8 vietas užėmusių politikų: „valstiečio” Vidmanto Paliulio, respublikono Leono Alesionkos ir liberalcentristės Jūratės Griciūtės pasirodymas.
J. Griciūtė atrodo surinko mažai balsų – 4,35 proc., tačiau turint omenyje, jog jos liberalcentristų partija yra praktiškai niekinė, o pati J. Griciūtė iki rinkimų negarsėjo kaip iškili politikė – jos pasiektas rezultatas rinkimuose yra stebėtinai geras.
Žodžių junginys „respublikonas L. Alesionka” iš karto kelia dviprasmiškas mintis – iš vienos pusės lyg ir tas pats charizmatiškasis ekssocdemas L. Alesionka, bet iš kitos pusės – respublikonas… Manau, kad būtų jis ėjęs į rinkimus kaip alternatyvus socdemas, na, ir apskritai būtų daugiau ėjęs – L. Alesionkos rezultatas būtų buvęs daug geresnis.
Tačiau labiausiai nustebino „valstietis”, Subačiaus seniūnas V. Paliulis. Negana to, kad jis triumfavo Kupiškio rajone, bet dar ir Anykščių rajone surinko 5,33 proc. arba 713 balsų. Jo partija juk, regis, yra gana vargana, o ir pats V. Paliulis mūsų rajone ne daugiau žinomas nei Rasa Kairienė.
Liberalsąjūdiečiai prie Kęstučio Tubio balsų prideda J. Griciūtės ir burblena – nebūtų buvę giminingos partijos kandidatės, mūsų K. Tubis kovotų antrame ture. Tą patį šneka socdemai, susumavę jų kandidato Alvydo Žalos ir L. Alesionkos balsus.
Lyg ir logiška, tačiau kažkodėl šių dviejų porų balsų sumos tiesioginės koreliacijos neturi. K. Tubis – J. Griciūtė Anykščių mieste surinko per 21 proc., mūsų rajone – beveik 20, o Kupiškio rajone – mažiau nei 6 proc. A. Žalos – L. Alesionkos pora mieste gavo 23 proc., Anykščių rajone – per 18 proc., Kupiškio rajone – 13 proc.
Rinkimų nugalėtojai: Darbo partijos atstovas Ričardas Sargūnas bei Konservatorių partijos kandidatas Jonas Šimėnas – visuose trijuose segmentuose rinko panašius balsų procentus. Tas pats socialdemokratas A. Žala, atmetus jo porininką L. Alesionką – ir Anykščių mieste, ir Anykščių rajone, ir Kupiškio rajone balansavo tarp 10-12 proc. O „Tvarkos ir teisingumo” atstovo Vytauto Galvono rezultatai prastėjo tolstant nuo Anykščių. Paradoksas, jog, regis, Kupiškyje, kur V. Galvonas yra pakankamai gerbiamas, jis gavo daug mažiau balsų nei mūsų rajone.
Analizuojant rinkimų rezultatus atskirose rinkimų apygardos dalyse, panašu, jog trims kandidatams: R. Sargūnui, J. Šimėnui ir A. Žalai – stabilų balsų skaičių garantavo jų partijos. K. Tubiui su V. Galvonu nebuvo tokių „forų”.
Jei darbiečiai, konservatoriai ir socdemai būtų kėlę ne šiuos, o kitus kandidatus, ir tie kiti kandidatai partinių struktūrų dėka būtų gavę tiek pat balsų, gal net ir daugiau. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio vėliava šios partijos kandidatui K. Tubiui garantavo gal 2, o „Tvarkos ir teisingumo” partija V.Galvonui – gal 5 proc.
Žinoma, negalima visai atmesti J. Griciūtės įtakos K. Tubio rezultatams, o L. Alesionką „atkrapštyti” nuo A. Žalos. Tačiau, man regis, svarbiausias žaidėjas iš nerimtų žaidėjų buvo V. Paliulis. Jeigu „valstiečių” kandidatas būtų buvęs ne kupiškėnas, į antrąjį turą tikrai būtų išėjęs V. Galvonas. Kodėl V. Galvonas? Todėl, jog kupiškėnai, palaikę V. Paliulį, balsavo už jį kaip už savo žmogų. R. Sargūnas, J. Šimėnas ir A. Žala Kupiškyje yra svetimi, jie gavo angažuotų rinkėjų balsus. Po V. Paliulio Kupiškiui iš visų 12 kandidatų „saviausias” yra V.Galvonas. Kita vertus, kalbama, kad jis į Kupiškį ir investicijų pritraukė, ir konkretiems žmonėms padeda, ir radijo stoties „Nykščiai” per kurią jis dažnai nušneka, kupiškėnai negirdi. Žodžiu, jei ne Subačiaus seniūnas – V. Galvonui Kupiškyje turėjo sektis geriau nei Anykščiuose arba bent jau taip pat kaip Anykščiuose.
Taigi, „Tvarka ir teisingumas”, sudarydama šalies valdžios koalicinę sutartį, pirmiausia turėtų reikalauti ne kokio Ūkio ministro portfelio, o strateginio Subačiaus seniūno posto.