Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje ketvirtadienį atidaroma paroda „Sveika, jūra! Marinistiniai peizažai XVII-XX a. tapyboje” iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Parodoje pristatoma per 70 unikalių XVII-XX a. marinistinės tapybos kūrinių.
Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje ketvirtadienį atidaroma paroda „Sveika, jūra! Marinistiniai peizažai XVII-XX a. tapyboje” iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių. Parodoje pristatoma per 70 unikalių XVII-XX a. marinistinės tapybos kūrinių.
Marinistinis (lot. marinus – jūrinis) peizažas, kaip savarankiška kūrybos sritis, susiformavo XVII a. Olandijoje. Dėmesį jūrai ir laivams lėmė žvejybos ir jūrų prekybos svarba Olandijos ekonominiam suklestėjimui, besitęsiantys jūrų karai su Britanija ir kitomis valstybėmis.
Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, parodoje olandų tapybos mokyklai atstovauja nežinomo XVII a. dailininko marina „Laivai uoste”, į barokinius efektus ir dramatizmą linkusiai flamandų mokyklai – septynioliktojo amžiaus dailininkų Peterso Bonaventuros (Peeters Bonaventura) ir Matjė van Plat-Montanė (Matthieu van Platte-Montagne) darbai, vaizduojantys aptemusį dangų ir milžiniškų bangų it skiedreles blaškomus laivus.
Olandų marinistai ištobulino vandens, atmosferos, besikeičiančio apšvietimo, šviesos atspindžių vandenyje perteikimo tapybos kūrinyje priemones. Jų suformuotais principais tradicinė įvairių šalių marinistinė tapyba remiasi iki šių dienų.
Jūra be laivų ar pakrantės scenų pradėta tapyti palyginti vėlai, tik XIX a. romantizmo dailėje. Ji atvėrė žiūrovo žvilgsniui naujas bekraštes vandens ir atmosferos platybes, atskleidė turtingą jausminę gamą nuo lyriško intymumo iki dramatizmo. Romantinės marinos pavyzdžiai – anglo Viljamo Kolinso (William Collins) (1788-1847) „Audringa jūra”, nežinomo XIX a. dailininko „Mėnesiena Neapolyje”, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio (1817-1900), kitų dailininkų paveikslai.
Parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės teigimu, XIX a. antroje pusėje dailininkai pamėgo jūros kranto motyvą. Pajūris, pakrantė buvo suvokiama kaip ramybės, poilsio ir sielos atgaivos vieta. Vokiečių marinisto, Berlyno dailės akademijos auklėtinio Hanso Šleicho (Schleich) (1834-1912) paveikslas „Jūros krantas” žvilgsnį traukia saulės nušviestais melsvais toliais. Vokietijoje gyvenęs norvegų tapytojas Adelstenas Normanas (Adelsteen Normann) (1848-1918) išpopuliarino atšiauroka gamtos didybe alsuojančius fiordų vaizdus.
Dailininkai impresionistai fiksavo subtiliausias atmosferos būsenas, skirtingu paros metu kintančias gamtos nuotaikas. Impresionistinės dailės atgarsiai juntami Filadelfijoje gimusio, Didžiojoje Britanijoje gyvenusio tapytojo Ričardo Leviko (Richard Levick) (1864-1917) drobėje „Venecija migloje”.
Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas (1800-1860), Juozapas Marševskis (1825-1883), Jonas Mackevičius (1872-1954), Petras Kalpokas (1880-1945), Vladas Didžiokas (1889-1942), Adomas Galdikas (1893-1969). Marinistinį peizažą pagrindine savo kūrybos sritimi pasirinko Česlovas Janušas (1907-1993), daug įspūdingų jūros peizažų yra nutapęs vilnietis Česlovas Znamerovskis (1890-1977).
Paroda „Sveika, jūra!” Radvilų rūmų muziejuje žiūrovų lauks iki 2013 m. vasario 3 d.
