Esu buvęs kurorte. Du kartus – vaikystėje Palangoje, o paskui suaugęs – Hurgadoje. Gerai buvo. Ypač Hurgadoje. Drybsojau pliaže. Visą laiką švietė saulė, gėriau ir valgiau nemokamai. Rojuj buvau. Tiesa, užmiršau, kad už viską, kas nemokama, dar Lietuvoj sumokėjau… Bet tai smulkmena…
Rajono valdžia, svaigstanti apie Anykščių kurortą, matyt, irgi kurorte yra buvus. Todėl ir pasakoja, kad Anykščiams labai svarbu juo tapti. Matyt, Jie įsivaizduoja, kad kai būsime kurortu, pas mus taip pat visąlaik švies saulė, įdaryti baklažanai ir alus liesis nemokamai. Niekam tada nerūpės nei šildymo kainos, nei darbo vietos. O grįžtančių emigrantų srautą turės reguliuoti ne tik policininkai, bet ir jaunieji miško bičiuliai.
Esu buvęs kurorte. Du kartus – vaikystėje Palangoje, o paskui suaugęs – Hurgadoje. Gerai buvo. Ypač Hurgadoje. Drybsojau pliaže. Visą laiką švietė saulė, gėriau ir valgiau nemokamai. Rojuj buvau. Tiesa, užmiršau, kad už viską, kas nemokama, dar Lietuvoj sumokėjau… Bet tai smulkmena…
Rajono valdžia, svaigstanti apie Anykščių kurortą, matyt, irgi kurorte yra buvus. Todėl ir pasakoja, kad Anykščiams labai svarbu juo tapti. Matyt, Jie įsivaizduoja, kad kai būsime kurortu, pas mus taip pat visąlaik švies saulė, įdaryti baklažanai ir alus liesis nemokamai. Niekam tada nerūpės nei šildymo kainos, nei darbo vietos. O grįžtančių emigrantų srautą turės reguliuoti ne tik policininkai, bet ir jaunieji miško bičiuliai.
Kalbant apie kurortus, regis, yra viena smulkmena – skirtumas tarp juose drybsančių ir tuos bedrybsančius aptarnaujančių. Regis, pastarieji yra mažiau laimingi… Ciniška, bet tuose pačiuose išfetišuotuose Druskininkuose vietiniai nėra laimingesni nei Pasvalio gyventojai. Nedarbo lygis Druskininkuose yra pakankamai aukštas, o vidutinis atlyginimas ne toks jau didelis… Tiesa, Druskininkuose trinasi tūkstančiai baltarusių, rusų ir lenkų nuo Pabradės, todėl vietiniams labai gera. Palaimingas bendrumo su visu slavišku pasauliu jausmas apima…
Džiaugiamės kairiuoju Šventosios krantu, nauja biblioteka, diversifikuotais kaimais. Dabar jau emigracijos srautas tikrai liausis. Juk akivaizdu, kad jaunimas į airijas ir norvegijas bėgo todėl, kad nebuvo kur Anykščiuose pasivaikščioti, o Mačionyse liko tik senukai ir vicemeras Donatas Krikštaponis vien dėl to, kad nebuvo krepšinio aikštelės. Ir D. Krikštaponis būtų emigravęs, bet jis laukė, tikėjo, vylėsi, kaupė krepšinio kamuolius ir trumpą aprangą. Sulaukė. Gyvenimas po diversifikacijos Mačionyse tapo prasmingas ir laimingas…
Nuo Temzės krantų jau sklinda gandas – dvidešimt septyni buvę anykštėnai planuoja grįžti namo, kai tik Anykščiuose bus atidarytas naujas bibliotekos pastatas. Dar septyniolika grįš, kai bus baigta Kultūros centro pastato renovacija.
Vis dėlto man atrodo, kad esminis dalykas, dėl kurio gyventi gera (arba bloga), yra pinigai. Jų žmonės prasimano įvairiais būdais – vogdami, gaudami socialines išmokas, pasiimdami savo senelių pensijas, o išimtinais atvejais – dirbdami ir uždirbdami. Manau, kad rajono vadovai turi tik minimalius svertus padėti mums užsidirbti (padėti pasivogti, gauti socialines pašalpas ir t.t.), tačiau turi visas galias padėti išleisti mažiau.
„Anykščių šilumos” problema eskaluojama daugiau nei dešimt metų. Tuoj pat po šilumos ūkio pertvarkos tapo aišku, kad padaryta nesąmonė. Tačiau vietoj bandymų problemą spręsti jau ketvirtasis rajono vadovas sugeba tik konstatuoti nesąmonės faktą. Dabartinis rajono meras Sigutis Obelevičius prieš savaitę „Anykštai” pareiškė, kad „Anykščių šiluma” nepajėgi statyti biokuro katilinės, nors šios bendrovės vadovas Virgilijus Vaičiulis tvirtino, kad tai daryti „Anykščių šiluma” galėtų. Mūsų laikraščiui apklausus būrį specialistų, kurie gąsdino, kad privatūs investuotojai gali dar labiau sukelti šilumos kainą, vicemeras Donatas Krikštaponis nusprendė – reikia nusamdyti ekspertus, kurie nurodytų, koks problemos sprendimo būdas yra efektyviausias. Tačiau jau prieš pusmetį privatininkams išnuomota buvusio „Spartako” katilinė. Vadinasi, „Achemos” grupės įmonė „Argrivestas” jau įkėlė koją į mūsų šilumos ūkį. O rajono valdžia tik dabar pradės aiškintis, ar tokios jų idėjos ekonomiškai pagrįstos.
Ir arkliui aišku, kad dar prieš dujinių katilinių statybas turėjo būti padarytas Anykščių šilumos ūkio pertvarkos planas su visais skaičiavimais, kuriuose atsispindėtų ir prognozės – „kas būtų jeigu būtų”. Na, jei nusipelnęs statybininkas Saulius Nefas padarė nesąmonę, ją privalėjo spręsti tas, kas pirmasis suprato, jog tai nesąmonė. Dabartinė rajono valdančioji koalicija tik įpusėjus antrajai savo kadencijai pradėjo kalbėti, kad reikia studijos, situacijos analizės, pertvarkos plano…
Kai bandau savivaldybės modelį pritempti prie šeimos modelio, man Anykščiai atrodo visišku durnynu. Įsivaizduokim šeimą, kurios vaikai išsivažinėjo, nes vietoj nėra darbo ir pinigų, kur motina išėjo iš namų, nes namie nepakenčiamai šalta. O vienas likęs tėvas kieme įrenginėja vaikų žaidimų aikštelę ir derasi su kaimynu, kad pakūrentų jo krosnį, nes pačiam šildytis per brangu…
