Žiniasklaida pastebėjo naująjį viceministrą

Į Seimą neišrinkto (mūsų apygardoje kandidatavęs politikas nepateko net į antrą rinkimų turą) „tvarkiečio“ Vytauto Galvono paskyrimas finansų viceministru neliko nepastebėtas šalies žiniasklaidos. Pateikiame žurnalistės Jurgos Tvaskienės publikacijos dienraštyje „Lietuvos žinios“ ištrauką apie iš Anykščių kilusį verslininką V.Galvoną. Dienraštis primena ir tai, kad V.Galvonas buvo sportininkas – aviatorius, ir tai, kad jo pavardė minėta „Abonento“ skandale.

Marga biografija

54 metų Anykščiuose gimęs V.Galvonas prisistato kaip fizikas, verslininkas, politikas, sportininkas aviatorius ir mecenatas. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įgijęs radiofiziko išsilavinimą, kandidatas į viceministrus spėjo padirbėti ir mokytoju, ir bendrovės „Ogmios Astra” generaliniu direktoriumi.
Sovietmečiu dabartinis kandidatas į viceministrus buvo žinomas sportininkas – aviatorius. Ne vienus metus jis priklausė akrobatinio skraidymo sportiniais lėktuvais Lietuvos rinktinei, o mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę 1998 ir 2001 metais tapo akrobatinio skraidymo sportiniais lėktuvais varžybų „Žmogus – paukštis” Lietuvos čempionu.

Į politiką V.Galvonas pasinėrė, 2003-iaisiais išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu ir tais pačiais metais atsisakęs mandato – dėl pareigų prezidentūroje. Metus politikas ėjo seno bendražygio prezidento R.Pakso patarėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų klausimais pareigas.

Po prezidento apkaltos V.Galvonas, kaip Liberalų demokratų partijos (dabar – TT) narys, Anykščių-Kupiškio vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas į Seimą. Parlamentaro mandatą politikas išsaugojo ir kitą kadenciją, tik tąkart į Seimą pateko jau pagal partijos sąrašą. Abi kadencijas jis dirbo Biudžeto ir finansų komitete. Praėjusių metų rinkimai V.Galvonui buvo nesėkmingi.

Lydėjo skandalas

Vis dėlto V.Galvono vardas dažniausiai prisimenamas paminėjus Vilniaus savivaldybės įmonės Šiaurės miestelio pavadinimą. Nuo 1997 metų lapkričio, tuometinio sostinės mero R.Pakso sprendimu, iki 2002-ųjų V.Galvonas ėjo šios vėliau skandalais apaugusios įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Sostinės vairą perėmus Artūrui Zuokui, Šiaurės miestelio vadovas buvo apkaltintas iššvaistęs įmonės lėšas – 5 mln. litų – ir atleistas iš pareigų.
V.Galvonas, kalbėdamas apie šiuos kaltinimus, visą laiką kartojo tapęs Vilniaus savivaldybėje vykusių politinių žaidimų auka, A.Zuokui siekiant konservatorių paramos ir už tai atlaisvinant postą jų kandidatui. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamentas tvirtino, kad V.Galvonas buvo atleistas tik dėl jo veiklos, po 2-3 metų įmonei esą grėsusios bankrotu.

Gal ši istorija būtų nuėjusi užmarštin, bet 2005-aisiais užvirus vadinamajam „Abonento” skandalui Seimo laikinoji komisija, tirianti žiniasklaidoje paskelbtus faktus apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje, Generalinėje prokuratūroje nagrinėdama esą verslininkų sudarytus mokėjimų politikams sąrašus prie įrašo „galvonas” pamatė nurodytą sumą – 20 tūkst. litų.

Spaudos konferenciją sukvietęs tada jau Seime dirbęs politikas tvirtino, kad jam verslininkai sumokėjo visiškai legaliai. Esą tuo metu, kai jis vadovavo Šiaurės miesteliui, įmonių grupė „Rubicon group” panoro iš jo perpirkti pramogų centro „Ogmios Astra” akcijas, įvertintas 3 mln. litų, o netrukus – ir visą susirašinėjimo medžiagą, kad žinotų, kaip įmonė dirba. Sumokėta suma esą ir buvo užfiksuota tyrimo komisijos vartytuose dokumentuose.

Tiesa, žurnalistų paklaustas, ar eidamas Šiaurės miestelio direktoriaus pareigas jis galėjo imti pinigus iš kitos privačios bendrovės, V.Galvonas čia problemos neįžvelgė. „Manęs tada nesaistė jokios priesaikos, aš nebuvau valstybės tarnautojas, todėl galėjau elgtis kaip tinkamas. O man sumokėtų pinigų skaidrumu turėjo rūpintis mokesčių inspekcija, aš pats negalėjau žinoti, iš kokios kasos man buvo sumokėta”, – aiškino parlamentaras.

Pastaraisiais metais ankstesnės istorijos, kuriose minėtas V.Galvonas, jau buvo pasimiršusios. Viešumoje mažai šmėžavęs politikas deklaravo daugiau besirūpinantis gimtųjų Anykščių reikalais. Dar praėjusių metų pradžioje jis šiam kurorto statusą turinčiam miestui bandė įsiūlyti dalyvauti tarptautiniame žuvivaisos versle. Seimo narys tarpininkavo Latvijoje įkurtos bendrovės „Mottra” atstovams, esą norėjusiems plėsti verslą į Lietuvą ir Anykščiuose auginti eršketines žuvis, per metus galinčias duoti 10 tonų eksportui skirtų ikrų. Tiesa, tuo metu vietos politikai išsigando specialistų įspėjimų, kad planuojamo dydžio žuvų ferma gali tapti ekologinės katastrofos rajone priežastimi, ir Anykščiams teks užmiršti turimą kurorto statusą.

Vienas geresnių

„Suprantama, tai politinis paskyrimas, – kalbėdamas apie planus finansų viceministro postą patikėti V.Galvonui, kalbėjo finansų analitikas G.Nausėda. – Partijos susitaria dėl koalicijos, ir natūralu, kad iškyla poreikis dalytis tam tikrais postais. Aišku, tų dalybų metu vienoje ar kitoje ministerijoje kartais atsiranda žmonių, kurie nėra tos srities profesionalai.”

Vis dėlto G.Nausėda abejojo, ar Finansų ministerija iš tiesų yra tinkamiausia vieta „panaudoti V.Galvono įgūdžius”. „Bet kuriuo atveju du iš trijų viceministrų yra specialistai – tai neblogai. Belieka palinkėti V.Galvonui susipažinti su ta sritimi ir efektyviai dirbti”, – kalbėjo ekspertas.

Kartu su V.Galvonu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbęs konservatorius Jurgis Razma svarstė, kad sprendimas skirti „tvarkietį” finansų viceministru yra „vienas geresnių”.

„Dažnai viceministrais skiriami ir kur kas mažiau tiek politiškai, tiek dalykiškai patyrę partijų atstovai nei V.Galvonas. Kita vertus, manau, vargu ar į jo idėjas bus ypač įsiklausoma, tad jis, deja, greičiau rūpinsis savo partijos reikalais, susijusiais su finansiniais klausimais”, – aiškino politikas.