Pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai prieš aukščiausiojo lygio susitikimą aiškiai pareiškė, kad nesusitarė dėl 2014-2020 metų biudžeto. Daugelis iš jų neatmetė galimybės, kad ketvirtadienį, kaip ir ankstesniame aukščiausio lygio susitikime 2012 m. lapkričio mėnesį, susitarimas nebus pasiektas.
Pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai prieš aukščiausiojo lygio susitikimą aiškiai pareiškė, kad nesusitarė dėl 2014-2020 metų biudžeto. Daugelis iš jų neatmetė galimybės, kad ketvirtadienį, kaip ir ankstesniame aukščiausio lygio susitikime 2012 m. lapkričio mėnesį, susitarimas nebus pasiektas.
Tai ES nebus didelė ekonominė problema, bet gali sukelti daugiau abejonių dėl gebėjimo spręsti svarbiausius klausimus. Tai neišvengiamai turės įtakos pasitikėjimui ES rinka ir euru ir gali turėti gana nemalonių pasekmių.
„Kol kas neįmanoma pasakyti, ar bus susitarta. Šalių pozicijos šiuo metu labai skiriasi”, – sakė atvykusi į aukščiausio lygio susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).
„Jei papildomai nebus sumažintas visas septynerių metų biudžetas, ES susitarimas nebus pasiektas, – savo ruožtu teigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron). -Lapkričio mėnesį ES valstybių ir vyriausybių vadovams buvo pateiktas svarstyti 7 metų biudžeto projektas. Pastarasis projektas buvo labai padidintas. Jis turėtų būti sumažintas. Kitaip, susitarimas nebus pasiektas”.
Vokietija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kurios gauna iš Briuselio gerokai mažiau pinigų, nei prisideda prie biudžeto savo nacionaliniais įnašais. Visos jos pasisako už būsimojo ES 7 metų biudžeto mažinimą, laikantis tos pačios taupymo politikos, kurios dabar turi laikytis Europos šalys.
Joms priešinosi 14 šalių iš Rytų ir Pietų Europos, tarp kurių yra Lenkija, Čekija ir Graikija, kurioms yra skiriama iš ES biudžeto daug daugiau lėšų nei jos prie jo prisideda. Šios šalys nori išsaugoti didesnį biudžeto planą.
Čekija yra „pasiruošusi vetuoti” septynerių metų biudžeto planą, jei jis bus ženkliai sumažintas, sakė atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą Čekijos ministras pirmininkas Petras Nečas. „Turiu aiškius šalies vyriausybės įgaliojimus, ir mes manome, kad ES Vadovų tarybos pirmininko Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rompuy)siūlymas mažinti biudžetą yra nepriimtinas”, – sakė jis.
H. van Rompėjus teikė ir kompromisinius pasiūlymus. Pavyzdžiui, jis siūlė sumažinti ES 2014-2020 metų biudžetą nuo 1,1 trln. eurų iki maždaug 960 mlrd. eurų išlaidų ir 900 mlrd. eurų pajamų.
Tačiau Europos Sąjungoje yra ir trečioji šalių grupė, kurias daug labiau domina ne pats biudžetas, o jo struktūra ir atskirų straipsnių turinys. Vienas iš šios šalių grupės lyderių – Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande), vos atvykęs į Europos Parlamentą pareiškė, kad ES aukščiausiojo lygio susitikime Prancūzija sieks išsaugoti ES 2014-2020 metų biudžete „žemės ūkiui ir jo augimo skatinimui skirtas išlaidas”. „Atvykau čia tam, kad pasiektume kompromisą, bet mes neleisime užmiršti žemės ūkio ir ekonomikos augimo. Kitaip šio susitarimo nebus”, – sakė jis. Prancūzija yra didžiausia Europos subsidijų gavėja pagal ES Bendrąją žemės ūkio politiką.
