Žinoma, šios savaitės svarbiausias įvykis – popiežiaus rinkimai. Kardinolų konklava Vatikane Romos vyskupu netikėtai išrinko kuklų jėzuitą Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos. Pontifikas pasirinko Pranciškaus vardą (beje, žiniasklaida jam paskubėjo suteikti Pranciškaus I vardą, nes tokiu jis taps tik tada, kai atsiras Pranciškus II, taigi kol kas jis vadinsis tik Pranciškus).
Jam – jau 76 metai. Katalikų pasaulis viltingai stebi, ar Buenos Airių arkivyskupas taps visų tikinčiųjų ir pasauliečių draugu, ar artėja reformos.
Žinoma, šios savaitės svarbiausias įvykis – popiežiaus rinkimai. Kardinolų konklava Vatikane Romos vyskupu netikėtai išrinko kuklų jėzuitą Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos. Pontifikas pasirinko Pranciškaus vardą (beje, žiniasklaida jam paskubėjo suteikti Pranciškaus I vardą, nes tokiu jis taps tik tada, kai atsiras Pranciškus II, taigi kol kas jis vadinsis tik Pranciškus).
Jam – jau 76 metai. Katalikų pasaulis viltingai stebi, ar Buenos Airių arkivyskupas taps visų tikinčiųjų ir pasauliečių draugu, ar artėja reformos. Juk jis popiežiumi galėjo tapti prieš aštuonerius metus, konklavoje subūręs vadinamuosius liberalus, o dabar jam pritarė ir konservatyvūs kardinolai, vildamiesi suteikti Katalikų bažnyčiai kitokį įvaizdį.
Vykstant konklavai garsus katalikų teologas iš Šveicarijos Hansas Kiungas pabrėžė, kaip laukiama reformų. „Tai iš tikro pavojingas reikalas, – sakė H. Kiungas,- jei bus išrinktas popiežius, kuris tęs reikalus kaip iki šiol, bažnyčia pateks į naują ledynmetį ir pateks į pavojų nusileisti iki tokio lygio, kai taps vis mažiau reikšmės turinčia stambia sekta”.
Tačiau reiktų pasakyti keletą esminių dalykų, apie kuriuos kol kas nekalbama. Pirmiausia, tikėtis esminių permainų nėra priežasties, nes tas pats Hansas Kiungas baiminasi, kad Benediktas XVI ir toliau kišis į Vatikano reikalus ir blokuos reformas. Teologas nurodo, kad Benediktas XVI sakė, kad palaikys santykius su kardinolais, jo rezidencija lieka Vatikane, valdžioje lieka asmeninis jo patikėtinis Georgas Gensvainas, kuris yra „rimtas lėlių valdovas“, todėl bet kokias reformas, kurias siektų įvesti naujas popiežius, būtų gana lengva užblokuoti.
Antras dalykas, kad tokio amžiaus žmonės retai ryžtasi reformoms, nebent kosmetinėms „dėl įvaizdžio“, Lietuvoje daug jaunesni vyrai prieš rinkimus žada, deja, ne taip paprasta tų reformų sulaukti, o juk jis nieko ir nežadėjo niekam, trečias – tai pirmas jėzuitas, išrinktas popiežiumi, o buvusių jėzuitų nebūna – todėl žymią įtaką popiežiui darys šitas ordinas.
Ir dar vienas dalykas verčia suklusti, kas tikisi naujo ir gaivaus vėjo iš Lotynų Amerikos, iš tango šalies Argentinos. Kol kas dar nekalbama apie tai, kad Argentinoje teismas šios šalies Katalikų bažnyčią pripažino kalta dėl karinio režimo nusikaltimų kaip bendrininkę, nes Argentinos katalikų bažnyčia tylėjo net tada, kai buvo kankinami ir žudomi progresyvūs kunigai. Argentinoje nuo 1976 iki 1983 m. siautė kariškių režimas, kurio valdymo pagrindas buvo karinis terorizmas, tuo metu buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, dar 30 tūkstančių dingo be žinios… Prie teroro prisidėjo veiksmais ir kai kurie kunigai. Štai 2007 m. kalėjimu iki gyvos galvos buvo nuteistas kunigas kapelionas Kristianas fon Vernichas. Jis pripažintas kaltu, nes įrodyta, kad nužudė 7 žmones, daugelį žmonių kankino ir taip pat dalyvavo žmonių grobimuose. Dar ir šiandien Katalikų bažnyčia nenori atlikti vidinio tyrimo karinio režimo laikotarpiui įvertinti.
Taigi, dar turėtų iškilti medžiaga, ką tuo metu veikė būsimasis pontifikas, juk žinoma, kad jam buvo vos 36-eri, kai jis buvo paskirtas vadovauti Argentinos jėzuitams. Tą darbą jis dirbo šešerius metus, šalį valdant karinei diktatūrai. Pasak žiniasklaidos, J.M. Bergoglio stengėsi, kad jėzuitai neprisijungtų prie išlaisvinimo teologijos judėjimo, kuris daug žemyno katalikų kunigų įtraukė į politinę veiklą, opozicinę dešiniųjų vyriausybėms. Daugelis tikisi, kad naujasis popiežius „eis į žmones“, bet tai, žinant, kad jis tylėjo teroro metais, kai Argentinoje buvo grobiami ir žudomi net kunigai,buvo pagrobti ir nužudyti ir du jėzuitai, abejotina. Juk ir tada tylėjo.
Net ir pavasaris šiemet reformas atlieka lėtai, ko jau tikėtis iš žmonių. Apie procesus moksle, o kartu ir visuomenėje Albertas Einšteinas yra pasakęs juokingą, bet tikslią frazę: „Teorija – kai viskas žinoma, bet niekas neveikia, praktika – kai viskas veikia, bet niekas nežino, kaip ir kodėl. Mes sujungiam praktiką ir teoriją… niekas neveikia ir niekas nežino, kodėl neveikia“.
