Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Svėdasų vardas paminėtas 1503 metų rugpjūčio 15-ąją, kuomet buvo patvirtintos žemės nuosavybės teisės bajorui M.Grinkevičiui Užpalių parapijoje prie Svėdasų kelio. Todėl svėdasiškiai ir laiko savo miestelio gimtadieniu būtent šią dieną. 2003-iųjų vasarą, gražiai paminint 500-ąjį jubiliejų, buvo nuspręsta miestelio gimtadienius švęsti kas penkerius metus. Todėl per šią Žolinę Svėdasuose netrūko įvairiausių renginių, kuriuos svėdasiškiams ir miestelio svečiams dovanojo organizatoriai: Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyrius, Svėdasų bendruomenė ir Svėdasiškių draugija “Alaušas”, padedant gausiam būriui rėmėjų- beveik keturioms dešimtims.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Svėdasų vardas paminėtas 1503 metų
rugpjūčio 15-ąją, kuomet buvo patvirtintos žemės nuosavybės teisės bajorui
M.Grinkevičiui Užpalių parapijoje prie Svėdasų kelio. Todėl svėdasiškiai ir laiko savo miestelio
gimtadieniu būtent šią dieną. 2003-iųjų vasarą, gražiai paminint 500-ąjį
jubiliejų, buvo nuspręsta miestelio gimtadienius švęsti kas penkerius metus.
Todėl per šią Žolinę Svėdasuose netrūko įvairiausių renginių, kuriuos
svėdasiškiams ir miestelio svečiams dovanojo organizatoriai: Svėdasų seniūnija,
Anykščių kultūros centro Svėdasų skyrius, Svėdasų bendruomenė ir Svėdasiškių
draugija “Alaušas”, padedant gausiam būriui rėmėjų- beveik keturioms dešimtims.
Jubiliejų pagerbė maldomis,
parodomis, floristiniais kilimais ir…pabūklų salvėmis
Tradiciškai Žolinės atlaidai vyko Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos
bažnyčioje, gausiai susirinkusiems maldininkams šv.Mišias aukojo parapijos
klebonas kun.Vydas Juškėnas ir Kaune kunigaujantis svėdasiškis Ričardas Banys.
Šv.Mišių metu giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras
“Aidas”.
Eidami į bažnyčią , pasimeldę ar šiaip bevaikštinėdami žmonės turėjo
puikią progą pasigrožėti floristiniais kilimais, kurie papuošė Svėdasų centrą.
Pasitinkant jubiliejinį gimtadienį, tokį konkursą organizavo neseniai įkurta
Svėdasų bendruomenė. Laukų, miškų, sodų gėrybėmis sukomponuotus floristinius
kilimus parengė ir taip išpuošė Svėdasus Grikiapelių bendruomenės, Svėdasų
bibliotekos moterys auksarankės, Aulelių vaikų globos namų auklėtiniai, taip
pat Joana Gutmanienė, Lina Davainytė, Aldona Saliamonienė, Domicelė Augutienė,
Irena Guobienė bei Kristina Gikytė.
Skelbimai viliojo
aplankyti ir parodas. Bibliotekos meno galerijoje puikavosi Grikiapelių kaimo
bendruomenės narių sukurti dailūs papuošalai iš natūralios odos ir vilnos,
Daujočių kaimo gyventojos talentingos menininkės Irinos Gudelienės tapybos darbai,
įspūdingi svėdasiškio Eimanto Gutmano medžio drožiniai, margi daujotiškės
Elvyros Kaušpėdienės mezginiai. O Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus
vestibiulyje veikė svėdasiškių gražiausių sodybų fotografijų paroda. Neapsieita
tą šventinę dieną ir be tradicinio “kermošiaus”.
Vidurdienį visi susirinko miestelio centre prie
koplytstulpio, kur su skambia daina atžygiavo ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus karininkų
ramovės choras “Aidas”. Po Svėdasų seniūnijos seniūno Valentino Neniškio
sveikinimo žodžių, skambant vilniškio choro atliekamam Himnui, jaunieji
skautai, šauliai ir choro “Aidas” dalyvis Vytautas Bazaras pakėlė Lietuvos
Respublikos ir Svėdasų vėliavas. Čia pat pasigirdo ir trys salvės iš anykštėnų
šaulių atvežtos patrankos- už valstybę, už jubiliejinį gimtadienį švenčiančius
Svėdasus ir taip pat už visus vietinius žmones bei Tėviškėnus suvienijusią
Svėdasiškių draugiją.
Toliau
renginys vyko pilnutėlėje kultūros namų salėje.
Apie Svėdasus ir
svėdasiškius- iškilmingame posėdyje
Svėdasų 505 –ajam jubiliejui skirtą iškilmingą posėdį pradėjo
seniūnas Valentinas Neniškis, priminęs kai kuriuos pokyčius, įvykusius
svėdasiškių gyvenime per pastaruosius penkerius metus. Pasak seniūno,
svėdasiškiai, kaip ir visa šalis, įstojo į Europos Sąjungą, ir tą naudą jau
akivaizdžiai jaučia ūkininkai, prieš visus atsivėrė plačios galimybės, atviri
keliai važinėti į kitas šalis, ten gyventi, mokytis, dirbti. Seniūnas
pasidžiaugė, kad Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla tapo gimnazija, kad
į Svėdasus vėl sugrįžo kunigas Vydas Juškėnas, kurio dėka bažnyčios
architektūrinis ansamblis atjaunėjo, išgražėjo. Gerais žodžiais seniūnijos
vadovas V.Neniškis atsiliepė apie sėkmingai veikiančias Grikiapelių, Būtėnų
kaimo bendruomenes, asociaciją Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, neseniai
įkurtą Svėdasų miestelio bendruomenę.
Sveikinimo žodį taręs Anykščių rajono mero pavaduotojas
Donatas Krikštaponis negailėjo komplimentų
floristinių kilimų kūrėjams, pavyzdingų sodybų šeimininkams, veikliems svėdasiškiams.Įteikdamas
suvenyrą bendruomenės pirmininkei Jolitai Paškonienei vicemeras linkėjo kuo
geriausios sėkmės nelengvame visuomeniniame darbe. Patys gražiausi, šilčiausi
sveikinimo ir linkėjimų žodžiai buvo išsakyti ir neseniai garbingą 90- metį
atšventusiai svėdasiškei Faustinai Palskienei, kuri net 50 metų dainavo
etnografiniame ansamblyje, gerai visiems žinoma kaip audėja, mezgėja, siuvėja.
Nors ši senolė ir nedalyvavo renginyje, jai salėje buvę žmonės negailėjo
plojimų…
Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės
narys svėdasiškisVytautas Rimša gvildeno
Svėdasų vietovardžio kilmės prielaidas,
o Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vyriausioji redaktorė Daiva
Martinkutė supažindino su pirmuoju Svėdasų žemėlapiu, sudarytu 1645 metais
žymaus Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografo Juozapo
Naronavičiaus- Naronskio. Pasak šios svėdasiškės, minėtas kartografas yra
padaręs daugybę Radvilų ir kitų didikų dvarų planų, bet iki šių dienų išliko
tik vienetai. O Svėdasų miestelio žemėlapis
išliko ir saugomas Lenkijoje, Krokuvos mokslų akademijos bibliotekoje…
Lietuvos žemės ūkio universiteto
docentas dr. Juozas Lapienis apžvelgė Svėdasų krašte nuo 1991-ųjų metų
organizuojamus „Vaižganto skaitymus“,
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“, kurią įkurti parodė iniciatyvą Vilniaus
svėdasiškiai, veiklos svarbiausius aspektus aptarė šios draugijos pirmininkas
Algimantas Indriūnas.
Įspūdingu
koncertu visus pradžiugino Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės
choras „Aidas“, vadovaujamas Tado Šumsko. Beje, šis choras atliko ir kai kurias
dainas, kurioms žodžius parašė būtent
draugijos „Alaušas“ pirmininkas, choristas ir choro seniūnas Algimantas
Indriūnas.
Iškilmingo posėdžio metu buvo pagerbti
gražiausių sodybų šeimininkai, floristinių kilimų konkurso dalyviai.
Svėdasų seniūnija ir Vaižgantiečių
klubas „Pragiedrulys“ specialiai miestelio gimtadieniui parengė ir išleido
gausiai iliustruotą lankstinuką „Svėdasams- 505“, kuris renginio metu buvo
dalijamas svėdasiškiams ir jų svečiams. Lankstinuką spausdino UAB „Utenos
Indra“, lėšas skyrė svėdasiškio verslininko Algimanto Čaplinsko vadovaujama UAB
„Alauša“.
Linksmybės prie Alaušo
Pavakarę jubiliejiniai renginiai persikėlė prie gražuolio Alaušo ežero. Čia
koncertavo ne tiktai svėdasiškiai, bet ir Leliūnų, Užpalių, Kalvių, Vilučių
kultūros namų meno mėgėjų kolektyvai. O kai sutemos pradėjo dengti laukus,
Anykščių, Utenos ir Rokiškio rajonų muzikantus ir dainininkus scenoje prie
Alaušo pakeitė populiari grupė „Žentai“. Na, o jaunimas dar galėjo
pasilinksminti ir diskotekoje.
500-asis Svėdasų gimtadienis buvo minimas tris dienas.
505-ajam gimtadieniui
atšvęsti pakako ir vienos dienos. Bet turiningų, prasmingų ir įdomių renginių
bei reginių pilnai pakako…
