
Liberalų sąjūdžio Anykščių skyriaus narys, architektas Kęstutis Indriūnas inicijuoja kreipimąsi į Anykščių rajono merą Sigutį Obelevičių ir rajono Tarybą siūlydamas įamžinti kovą tragiškai žuvusių režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių atminimą.
Liberalų sąjūdžio Anykščių skyriaus narys, architektas Kęstutis Indriūnas inicijuoja kreipimąsi į Anykščių rajono merą Sigutį Obelevičių ir rajono Tarybą siūlydamas įamžinti kovą tragiškai žuvusių režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių atminimą.
Liberalų sąjūdis išplatino prašymą prie Anykščių kultūros centro esantį skverelį pavadinti režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių vardu ir jame pastatyti režisieriams skulptūrą:
„Prašome Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus ir Anykščių rajono tarybos narių rasti galimybę įamžinti šviesų režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių atminimą.
Šie žmonės paliko neabejotinai gilų pėdsaką Anykščių krašto kultūroje. Manome, jog būtų prasminga įamžinti režisierių atminimą prie Anykščių Kultūros centro, įkuriant skverelį, pavadintą šių menininkų vardu, ir pastatyti jame skulptūrą ar kaip kitaip įprasminti jų šviesų atminimą.
Tikimės Jūsų ir Anykščių bendruomenės palaikymo ir pasiūlymų, kaip šį sumanymą būtų galima įgyvendinti.
Liberalų sąjūdžio Anykščių skyrius planuoja, jeigu Anykščių rajono taryba pritars šiai idėjai, skvero ir skulptūros projektavimui ir darbams dalį lėšų gauti iš labdaros renginių. Kviečiame prie šios iniciatyvos prisijungti buvusius režisierių Vytauto ir Galinos Germanavičių draugus ir bendraminčius, Anykščių krašto menininkus, verslininkus ir Anykščių krašto bendruomenę“, – toks pareiškimas ketvirtadienį bus išplatintas Tarybai.
Trumpa V. ir G. Germanavičių dosjė
Klaipėdos konservatorijos absolventai į Viešintų kraštą atvyko 1984 metais. V. Germanavičius buvo Anykščių rajono Viešintų kultūros namų direktoriumi, 1987 m. įkūrė Viešintų klojimo teatrą, kuriame vaidino šio kaimo gyventojai, pastatė per 10 spektaklių. Pagal jo spektaklius L. Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“ ir Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ buvo sukurti videofilmai Lietuvos televizijoje. Jis vaidino filmuose „Mėnulio Lietuva“ 1997 m. (režisierius Gytis Lukšas) ir „Vienui vieni“ 2004 m. (režisierius Jonas Vaitkus). Vytautas Germanavičius buvo apdovanotas (drauge su žmona G. Germanavičiene ) Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės (2001 m.) ir Lietuvos kultūros ministerijos įsteigta Boriso Dauguviečio premijomis (1994 m.), Gintaro ordinu X tarptautinėje klojimo teatrų krivulėje Klaipėdoje (1997 m.). Jis dalyvaudavo ir įvairiuose Anykščių rajono kultūrinės veiklos projektuose – statė kalėdinius spektaklius ir pats juose vaidindavo, su artistų trupe rengdavo stilizuotus plėšikų išpuolius Aukštaitijos siaurojo geležinkelio keleivių pramogoms bei kitokias viešąsias etnokultūrines pramogas.
Lietuvos rekordų knygoje įrašyta tolimiausia kelionė kanoja, kurią V. Germanavičius atliko su kitais Vilniaus klajūnų klubo nariais Audroniu Skurvydu ir Vytautu Žaliu 1999 metais. Kanoja „Ragainė II”, svėrusia 42 kilogramus, per Baltijos jūrą jie nusiyrė, nesinaudodami burėmis, apie 420 kilometrų per 12 parų. 1999 m. birželio 26 d. išplaukę iš Palangos, jie yrėsi pro Gotlando ir Elando salas, o liepos 9 dieną pasiekė Kalmarą (Švedija).
G. Germanavičienė buvo Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus meno vadovė. Iki 2010 m. ji taip pat dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoja. 1987–1997 m. ji rengė Viešintų klojimo teatro pastatymus, kol 1997 m. iš šiame teatre norėjusių vaidinti mažųjų viešintiškių subūrė vaikų folkloro teatrą „Žaginys” ir buvo šio teatro vadovė, jo pastatymų režisierė ir tautosakos bei mitologijos temomis kuriamų spektaklių autorė dramaturgė.
Savo spektaklius „Žaginys” vaidino Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rodė juos Vilniaus „Lėlės”, „Elfų”, Keistuolių, Valstybinio akademinio dramos teatro scenose, dalyvavo Pasaulio lietuvių bei moksleivių dainų šventėse, vaidino renginiuose Prezidentūroje. Teatro kolektyvas vyko į Europos vaikų teatrų festivalį Suomijoje (1999 m.), į Pasaulinį teatrų festivalį Japonijoje (2000 m.), vaidino Punske (Lenkija).
G. Germanavičienės „Žaginys” daug kartų tapo teatrų švenčių ir konkursų nugalėtoju ar laureatu. Už reikšmingą, aktyvią veiklą ir laimėjimus „Šimtakojo” šventėse G. Germanavičienės vadovaujamas Viešintų teatras „Žaginys” tapo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Dainų švenčių fondo įsteigtos nominacijos „Aukso paukštė” laureatu (2000 m.).
G. Germanavičienė taip pat kūrė scenarijus ir režisuodavo masinius Anykščių krašto kultūros renginius. Ji buvo operos džiazo motyvais „Šventavartė” (pagal to paties pavadinimo Antano Vienuolio legendą) libreto autorė ir režisierė. Ši džiazo opera buvo pastatyta 2012 metais ir tapo svarbiausiu Anykščių – 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės – renginiu.
Už visuomeninę veiklą bei nuopelnus Anykščių krašto kultūrai G. Germanavičienė buvo apdovanota Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.), pelnė Geriausios Utenos apskrities mėgėjų meno kolektyvo vadovės nominaciją (2006 m.).