Statysiu paminklą šilumai. Kaip pjedestalą panaudosiu seną vamzdį iš šilumos trasos, o ant jo pastatysiu keturis vienodus paminklus. Keturis tokius pačius delnus su vieninteliu viduriniu pakeltu pirštu.
Statysiu paminklą šilumai. Kaip pjedestalą panaudosiu seną vamzdį iš šilumos trasos, o ant jo pastatysiu keturis vienodus paminklus. Keturis tokius pačius delnus su vieninteliu viduriniu pakeltu pirštu.
Ne A. Baranauskas, ne A. Vienuolis, o A. Šiluma yra Anykščių tapatybės simbolis. Nors valdžios keitėsi, bet žvelgiant chronologiškai visos jos puoselėjo A. Šilumą, ugdė ją kaip didžiausios kvailybės simbolį, kaip savotišką prekinį ženklą.
Pradžioje buvo suniokota centralizuota miesto šildymo sistema, o šiam kilniam tikslui panaudota 19 mln.litų paskola. Paskui privatizuotas „Anykščių vynas” su „nachrien” mums reikalinga katiline. Dabar už 1,3 mln. litų rajonas perka tą katilinę. Paaiškėjo, kad tik „Vynui” jinai „nachrien”… Rajono valdžia pradžioje nupirks katilinę, o paskui teiks projektą ES fondams. Jei europiniai pinigai nebus skirti, matyt, biokuro katilinės nestatysime. Bet vis tiek turėsime gerą daiktą… Katilinę per Turto fondą bus galima parduoti. Brangiai. Už kokius 73 tūkstančius litų…
Tikėkimės, kad viskas bus gerai, kad jau po metų šiluma Anykščiuose bus pigi. Tokia pigi, kad beveik nieko nekainuos. Net, sakyčiau, bus atvirkščiai – daugiabučių gyventojai patys gaus išmokas už tai, kad šildosi. Bet tada kurių velnių nuo savivaldybės įmonės UAB „Anykščių šiluma” trasų atjungta kita savivaldybės įmonė UAB „Anykščių vandenys”. Čia situacija tokia, kaip prabangiame Jūsų rūsyje įkurdinta uošvienė pradėtų savo patalpas šildytis vandens pūslėmis. Debilumo viršūnė! Atskirkim dar savivaldybės administracijos pastatą nuo „Anykščių šilumos” ir nuo „Anykščių vandenų” atjunkim. Paskui suteikim ir skyriams ekonominį savarankiškumą. Įsirengs tūlas Virgilijus Aloyzas Milaknis savo kabinete menišką „buržuiką”. Trys pliauskos iš ryto – iki vakaro kabinete Taškentas. Net pats D. Krikštaponis eis pas V.A. Milaknį „chalevai” pasišildyti…
Kuo daugiau šilumos parduoda jos gamintojai, tuo mažesnė savikaina. Todėl normalios savivaldybės sudaro išskirtines sutartis su verslo įmonėmis ir taip pritraukiami vartojai. Štai „Utenos šilumos tinklai” šiluma parduoda daugeliui gamyklų, prekybos centrams. Tad jei jau norėta socialdemokratą Alvydą Katuoką pamaloninti, buvo galima surasti būdų, kad ir jam būtų gerai ir kad „Anykščių šiluma” nenukentėtų. Čia gi pinigų iš vienos kišenės dėjimas į kitą… Jei socdemai tokie mažvaikiai, galėjo būti skirta net kokia speciali dotacija „Anykščių vandenims”.
Be ekonominio aspekto yra dar ir moralinis. Daugiabučių gyventojai pririšti, prirakinti, prinarplioti prie radiatorių. Pabandyk atsijungti nuo centralizuoto šildymo – pasivys gyvatukas ir prismaugs, o socdemų valdomoms valdiškoms įmonėms – viskas galima.
Antrasis moralinis aspektas, dėl kurio „Anykščių vandenų” kontoroje turėtų būti net kalbos apie šilumą draudžiamos, yra … Algirdas Daukša. Tai jis, tas didis žmogus, didis socialdemokratas, kuriam būnant „Anykščių šilumos” direktoriumi „papilta” Anykščių centralizuoto šildymo sistema, tai dėl jo aktyvaus dalyvavimo reformoje daugiabučių gyventojai kaskart gavę šilumos sąskaitas žagsi. O kai tik žagsulys liaujasi, gauna naujas sąskaitas. Šalia A. Daukšos į „Anykščių vandenis” įsitrynė ir buvęs „Anykščių šilumos” komercijos direktorius, žinoma socialdemokratas Algirdas Každailis. Už 19 milijonų paskolą griaunat „Anykščių šilumą” buvo šilta, tad prie karščių pripratę vyrai jau nebegali be šilumos. Nėra gyvenimo be katilų, be vamzdžių, be statybų…
Tiesa. Kuriem velniam ant vamzdžio kelti keturis delnus? Kad kurioje miesto pusėje bebūtum, visuomet prieš akis matytum tą vieną esminį pirštą. Kaip tikrąjį valdžios rūpesčio rinkėju simbolį.
