Arčiausiai žmogaus esanti istorija

Šeštadienio „Anykštoje“ muziejininkas Raimondas Guobis straipsnyje „Senosiose Skiemonių kapinėse ilsisi dvarininkai“ pasakojo apie ne pirmą amžių skaičiuojančias dvejas miestelio kapines, po kurias vaikštant gali „skaityti“ krašto istoriją…
Pašnekovų klausėme, ar senosios kapinės turi istorinę, architektūrinę, kultūrinę vertę?

Antanas VERBICKAS, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinio muziejaus direktorius:

„Mūsų tauta, kol bus gyva, nepaliks kapinių likimo valiai – kad žmogaus amžinojo poilsio vieta turi būti prižiūrima, mums tarsi į kraują įaugę… Pats prisimenu, kad dar kokiame aštuntame dešimtmetyje nebuvo jauku pro Skiemonių kapines praeiti – visur šabakštynai, žolės, tačiau vaizdas pasikeitė. Mūsų mokykloje buvo tradicija eiti tvarkyti kapines, kartu taip buvo diegiama ir pagarba istorijai, žmogui, tradicijoms. Kapinės – tai arčiausiai žmogaus esantis krašto istorijos objektas. Senųjų kapinių priežiūra turėtų būti tiek savivaldos institucijų, tiek pačių bendruomenių garbės reikalas.“

Daiva GASIŪNIENĖ, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja:

„Tie senieji laiko paliesti kryžiai ar paminklai yra vieno ar kito laikmečio liudininkai. Jeigu mes saugome įvairias epochas menančius pastatus, vertiname juos, taip ir tie originalūs žmonių amžinojo poilsio vietą žymintys objektai privalo būti saugomi. Kalbant apie lietuviškas kapines, man nepatinka du dalykai – tai, pirmiausia, tie spalvoti, gausūs, neskoningi gėlių darželiai, kada kiekvienas savo artimojo kapą puošia bet kaip – nebelieka visumos, išdarkomas bendras vaizdas. Kitas dalykas – kertami medžiai. Nuo seno lietuviams įprasta kapines kurti miškeliuose, o ne plynėse. Dabar viskas vyksta atvirkščiai – kai tik pradedami laidoti žmonės, taip pradedami kirsti toje vietoje ir medžiai. 

Kryžiai ir paminkliniai akmenys yra istorija, kultūros dalis, tad kiekvienas turėtų tai suvokti ir išmokti tą istoriją perkaityti“.

Stasys STEPONĖNAS, Skiemonių seniūnijos seniūnas:

„Dabar teigiama, kad Skiemonyse yra trejos kapinės, tačiau iš tikrųjų jų yra buvę ketverios. Toje vietoje, kur sovietiniais laikais stovėjo kolchozo dirbtuvės, kažkada yra buvusios dar vienos kapinaitės. Kai statė tas dirbtuvės, buvo rasta nemažai kaulų. Istorikai netgi teigia, kad palaidojimai čia galėjo vykti dar nuo XV a. Tik dabar jau net ir žymės nėra likusios apie tas kapinaites. Skiemonių seniūnijos teritorijoje yra daug kapinių, apie 30 jų yra jau neveikiančios. Tokie faktai rodo, kad šiame krašte žmonės gyveno jau labai labai seniai. Tad kalbam jau ne tik apie žmonių amžinojo poilsio vietas, bet ir mūsų krašto istoriją.

Man, aišku, norėtųsi, kad kapinių priežiūrai galėtumėm skirti daugiau lėšų, tačiau yra kaip yra. Viskas kainuoja ir stengiamasi, kad būtų atlikti bent jau pagrindiniai darbai – nušienauta teritorija, apgenėti medžiai ir t.t. Šiais metais bandysim bent kažkiek paremontuoti senųjų kapinių akmeninę tvorą.” 

-ANYKŠTA