Rugpjūčio 15-16 dienomis susirinkę paminėti Svėdasų 510-ojo jubiliejaus pirmieji turės išskirtinę progą paimti į rankas ką tiktai leidykloje „Utenos Indra” išleistą, dar kvepiantį spaustuviniais dažais žurnalisto ir fotografo, laikraščio „Anykšta” bendradarbio Vytauto Bagdono parengtą gausiai iliustruotą 100 puslapių albumą „Vaižgantinių šviesa virš Malaišių”.
Rugpjūčio 15-16 dienomis susirinkę paminėti Svėdasų 510-ojo jubiliejaus pirmieji turės išskirtinę progą paimti į rankas ką tiktai leidykloje „Utenos Indra” išleistą, dar kvepiantį spaustuviniais dažais žurnalisto ir fotografo, laikraščio „Anykšta” bendradarbio Vytauto Bagdono parengtą gausiai iliustruotą 100 puslapių albumą „Vaižgantinių šviesa virš Malaišių”.
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Jono Vileišio, Teresės Mikeliūnaitės ir Vaižganto mažosios premijų laureatas V.Bagdonas prieš penkerius metus išleido fotografijų albumą „Nusilenkime Vaižganto Žemei…”, kuris susilaukė palankių įvertinimų tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje, buvo mielai perkamas Lietuvos bibliotekų, muziejų, Vaižganto kūrybos gerbėjų. Šį kartą naujojo albumo autorius taip pat lieka ištikimas „Vaižgantiškai” temai. Tiktai pastarojoje knygoje, išleistoje autoriaus lėšomis, padedant keletui rėmėjų, yra daugiau teksto, neapsiribojama tiktai iliustracine medžiaga. Žurnalistas V. Bagdonas pirmiausia kviečia skaitytojus „pakeliauti” po lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, „deimančiukų ieškotojo” kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto Tėviškę- Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimą. Didelės apimties rašinys „Malaišiai: praeitis, dabartis, ateitis…” suskirstytas į keletą atskirų dalių, kurių pavadinimai tiesiog patys „kalbėte kalba” už save: „Malaišių šimtmečiai”, „”Kur prabėgo Tumų Juozuko vaikystė”, „Liepų alėja, pro kryžių į senove alsuojančius Malaišius”, „Prisiminimuose žmonės gyvena”, „O Malaišių ateitis- miglota…”. Toliau albume pateikiama per 100 spalvotų nuotraukų, kuriose senasis Malaišių sodžius užfiksuotas visais metų laikais 2008-2013 m. laikotarpiu. Fotografijų pagalba atskleidus visą Vaižganto gimtinės grožį, šio unikalaus kaimo kasdienybę, prieinama prie kitos temos- jau spėjusio išpopuliarėti, išgarsėti, jau ketverius metus rudenį organizuojamo Malaišiuose respublikinio renginio- Vaižgantinių. Šio tradicinio renginio atsiradimo istorija, respublikinių Vaižganto premijų bei Vaižganto mažųjų premijų „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui” įteikimo akimirkos atsispindi spausdinamų pusšimčio spalvotų fotografijų cikle „Žvilgsnis į Vaižgantines pro fotoobjektyvą”.
Šiame leidinyje skaitytojai ras ir meninių, ir reportažinių nuotraukų, turės progos pasigerėti gamtos peizažais, etnografinio kaimo vaizdais, garsių žmonių portretais. Ir ne tiktai fotografijomis autorius pradžiugins visus, kas vartys šį albumą. Knygoje „Vaižgantinių šviesa virš Malaišių”atsiskleidžia autoriaus ne tiktai kaip fotografo, bet ir kaip publicisto, literato talentas, nes čia yra nemažai „Miniatiūrų iš natūros” arba tiesiog „Gyvenimiškų vaizdelių”.
Tuos prozos kūrinėlius autorius pristato taip:
„Šios miniatiūros, šie nedideli vaizdeliai, tikras pojūčių ir vaizdinių šiupinys atsirado visai atsitiktinai. Daug minčių kilo vaikštinėjant senųjų Malaišių laukais, istorinę praeitį menančio etnografinio sodžiaus gatve, grožintis Vaižganto gimtinėje įstabiais vaizdais įvairiu metų laiku. O Malaišių kraštas gražus, nepakartojamas bet kada: ir kai ankstyvą pavasarį bunda gamta, ir kai viskas paskęsta vasaros žalumoje, ir rudeniui nuauksinus medžių lapus, ir šerkšnotą žiemos rytmetį… Argi galima ramiai vaikštinėti po Malaišius, neįsigilinant į senojo kaimo kasdienybę, gyvenimo realijas, sodietišką buitį? Nemažai minčių atsirado ir apmąstant savo akimis regėtas situacijas, savo ausimis išgirstas vietinių gyventojų ar svečių šnektas. Taip ir atsirado miniatiūros tiesiog iš natūros. Nepramanytos, ne tyčia šiai garsiai vietovei pritaikytos, o išsiliejusios iš pačių sielos gelmių, iš širdies jautrumo, iš asmeniškai patirtų pojūčių, matytų vaizdų…”
Tokių pastebėjimų, apmąstymų, vaizdinių, tiesiog „gyvenimiškų vaizdelių” knygoje yra net kelios dešimtys, „paslėptų” po pavadinimais :” Baltoji obelų pūga”, „Ką gegužė iškukuos?”, „Čia gera sugrįžti”, „O, jei išsipildytų vaikų linkėjimai!”, „Žodžių „mūšis”, „Ar gandrai Malaišiuose dar apsigyvens?”, „Po mūsų jau nebus…mūsų”, „Paukštės verksmas”, „”Prisimenant karo aidą”, „Šunelis, bet ne…Kaukas”, „Poilsis obelyje”, „Labiausiai gaila…Vaižganto” ir t.t.
Taigi, Anykščių krašto autorių kūrybos „kraitėje” šią vasarą atsirado dar vienas subrandintas, nunokęs „vaisius”- fotografijų ir miniatiūrų albumas „Vaižgantinių šviesa virš Malaišių”. Norisi tikėti, kad jis suras savo skaitytojų ratą.
