Pavasarį neretai žmonės vandens telkiniuose randa keistų ilgų, plonų, į arklio ašutą panašių gyvių. Kartais juos atneša parodyti aplinkosaugininkams, teiraujasi, ar šie padarai nekelia grėsmės žmonėms. Štai jau ir šiemet, kovo 2 dieną Sėlos kaimo (Utenos r.) gyventojas stebėjosi, kiemo baseinėlyje aptikęs ilgą besiraitantį gyvą siūlą. Tai – velniaplaukis (Gordius aquaticus).
Pavasarį
neretai žmonės vandens telkiniuose randa keistų ilgų, plonų, į arklio
ašutą panašių gyvių. Kartais juos atneša parodyti aplinkosaugininkams,
teiraujasi, ar šie padarai nekelia grėsmės žmonėms. Štai jau ir šiemet,
kovo 2 dieną Sėlos kaimo (Utenos r.) gyventojas stebėjosi, kiemo
baseinėlyje aptikęs ilgą besiraitantį gyvą siūlą. Tai – velniaplaukis (Gordius aquaticus). Velniaplaukiai yra kirmėlės, jų ilgis gali būti iki
cm. Suaugę velniaplaukiai nesimaitina, jų virškinimo sistema sunykusi.
Vienintelis suaugėlių uždavinys – pratęsti giminę. Vienas velniaplaukis
per savo porą mėnesių trunkantį gyvenimą į vandenį paskleidžia iki 4
mln. kiaušinių. Iš jų išsiritusios lervos vystosi parazituodamos
vandens ar drėgnų vietų sausumos vabzdžiuose. Žmogui ir kitiems
šiltakraujams gyvūnams tiek suaugę velniaplaukiai, tiek jų lervos yra
visiškai nepavojingi.
