Anykščių rajono Raguvėlės varo ansamblis priklausė stambiems dvarininkams Komarams. Komarai dvarą valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Sukurtas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje – XIX a. pirmojoje pusėje. 1822 m. dvare buvo sustojęs caras Aleksandras I.
Dvaro sodyba užima beveik stačiakampį plotą, išilgai kurio vingiuoja Juosta. Pagrindinė 430 m ilgio sodybos kompozicijos ašis nutįsusi iš rytų į vakarus ir jungia svarbiausius reprezentacinės dalies pastatus: rytiniame ašies gale esantį magaziną, priešais erdvų parterį stovinčius rūmus, parterio šonuose – oficiną bei ratinę ir tuoj už parterio – identiškus aštuoniakampius svirnus. Vakariniame sodybos gale ašį užbaigia užvažiuojamieji namai – karčema. Priešais juos ašinė alėja išplatėja į aikštę, kurios šiauriniame pakraštyje dunkso medinė bažnyčia. Nuo aikštės į pietus eina kelias, kurio vakarinėje pusėje yra vandens malūnas, o kiek toliau už upelio – kapinės su koplyčia.
Kairiajame upelio krante lygiagrečiai su pagrindine kompozicijos ašimi išdėstyti ūkiniai trobesiai. Ūkinį sektorių su reprezentaciniu jungia tiltelis per Juostą.
Į rytus nuo rūmų auga peizažinis parkas, kurio pakraščius supa tiesios alėjos. Parke telkšo kastinis tvenkinys su salele pavėsinei. Parke apstu ne tik vietinių, bet ir introdukuotų medžių.
Klasicistiniu principu suplanuotoje dvaro sodyboje dominuoja rūmai, pastatyti XVIII a. pabaigoje. Rūmų suplanavimas laisvas. Pirmojo aukšto patalpos nedidelės, antrojo –erdvesnės. Rūmų išorė monumentalių brandaus klasicizmo formų. Simetriško pagrindinio fasado kompozicijos centras akcentuotas keturių dorėninių kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Pastogę bei frontoną juosia klasicistinis karnizas su modiljonais Į parką atgręžto fasado kompozicijos akcentas – nedidelė terasa ir balkonas.
Vienaaukštė oficina yra kuklių klasicistinių formų, stačiakampio plano. Įdomūs aštuoniakampiai svirnai, statyti XVIII a. pab. Jie dviaukščiai, su pusrūsiu, uždengti aštuoniabriauniais kupoliniais stogais.