Itin šilta 2013/2014 metų žiema stebina ne tik kur ne kur pražįstančiomis žibuoklėmis, saulutėmis ar egzotiškų augalų žiedais. Žiema stebina ir grybais. Pirmąjį sausio savaitgalį teko vakarienei suvalgyti keptuvę ką tik surinktų ir iškeptų grybų.
Itin šilta 2013/2014 metų žiema stebina ne tik kur ne kur pražįstančiomis žibuoklėmis, saulutėmis ar egzotiškų augalų žiedais. Žiema stebina ir grybais. Pirmąjį sausio savaitgalį teko vakarienei suvalgyti keptuvę ką tik surinktų ir iškeptų grybų. Tie grybai – juodkotės ugniabudės (Flammulina velutipes (Curtis:Fr.) Sing.), Lietuvoje dar vadinami žieminiais kelmučiais. Tai mūsų krašte labai dažnas grybas. Auga rudenį, kartais ir žiemos atodrėkių metu įvairiuose miškuose, parkuose, pakelėse, soduose, sodybose, ant gyvų lapuočių medžių ir krūmų, ypač gyvų gluosnių (Salix), rečiau lazdynų, kaštonų, liepų pažeistų vietų ar apmirusių stuobrių, paprastai pietinėje stuobrių pusėje. Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3-10 cm skersmens, gaubta, sena – iškiliai paplokščia ar paplokščia, su gūbreliu, lygi, gleivėta ar tik lipni, kaštono spalvos, gelsvai, geltonai ar oranžiškai ruda, išblunkanti iki gelsvos ar geltonos, šviesesniais, kartais užsirietusiais į viršų pakraštėliais. Lakšteliai tankūs, storoki, balti ar gelsvi, priaugtinai. Kotas 5-10 cm ilgio bei 0,5-1,5 cm storio, kremzliškas, apvalus, tuščiaviduris, plokščias, kartais suktas, prie lakštelių gelsvas ar gelsvai rusvas, žemiau – aksomiškas, juodai rudas, aksomiškas. Trama minkšta, storoka, balta ar gelsva, sultinga, malonaus skonio, be ypatingo kvapo.
Ugniabudė ne tik, kad valgoma šviežia ir perdirbta, bet dargi kai kuriose šalyse labai vertinama ir auginama dirbtiniu būdu. Labai vertinamos vaistinės ugniabudžių savybės. Japonijoje plačiai dirbtinu būdu auginama ugniabudės enoki forma. Enoki vaisiakūniai pasižymi ypatingomis priešvėžinėmis savybėmis. Japonijos Nagano provincijoje, kur auginami ir plačiai maistui vartojami šie grybai („Enokitane” vardu), gyventojų vidutinis amžius yra vienas iš pačių didžiausių Pasaulyje, o susirgimai vėžiu yra patys rečiausi Japonijoje. Manoma, kad šių grybų priešuždegimis bei priešvėžinis veikimas neturi lygių. Japonijoje naudojami džiovinti arba po terminio apdorojimo (ne daugiau 80-90 laipsnių). Enoki valgomi žali salotose, džiovinti, marinuoti, kepami su daržovėmis, iš jų verdamos sriubos ir kt. Priešvėžinį enoki vaisiakūnių veikimą 1969 metais išaiškino japonų profesorius Tetsuro Ikekavo, žurnale „Vėžio tyrimai” paskelbęs šių grybų priešvėžinio veikimo principus:
– grybuose esančios medžiagos pažadina priešvėžinių ląstelių veiklą ir aktyvina priešvėžinį imunitetą;
– blokuoja auglių vystymąsi kraujotakos sistemoje;
– „paleidžia” vėžinių ląstelių „savižudybės” sistemą ir užprogramuoja vėžinių ląstelių natūralią žūtį.
Juodkotės ugniabudės enoki forma pasižymi priešalerginėmis reakcijomis, antioksidaciniu, priešmikrobiniu, priešgrybeliniu aktyvumu. Šių grybų preparatai aktyvina kraujo krešėjimo procesus.
Juodkočių ugniabudžių (enoki) preparatai naudojami prostatos ademonos ir prostatos vėžio, inkstų, šlapimtakių bei šlapimo pūslės vėžio, įvairių vidaus sekrecijos liaukų vėžio, sarkomos, melonomos, leukemijos, krūties bei kepenų vėžio gydymui.
