Šiandien, sausio 17 dieną, 16.15 val. Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje vyks susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Zigmu Vaišvila „Valstybė.Politiniai akibrokštai. Politikų veidai”. Z. Vaišvilą kalbins signatarė, A. Vienuolio progimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė.
Šiandien, sausio 17 dieną, 16.15 val. Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje vyks susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Zigmu Vaišvila „Valstybė.Politiniai akibrokštai. Politikų veidai”. Z. Vaišvilą kalbins signatarė, A. Vienuolio progimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė.
2013-01-13 d. ištrauka iš Zigmo Vaišvilos kalbos Seimo iškilmingame posėdyje
„Lietuvai reikia meilės tiesoje“ (ark. S. Tamkevičius SJ)
„…Sausio 13-osios byloje 15-os iš 48-ių įtariamųjų atžvilgiu nutraukti įtarimai tuo pretekstu, kad jų nusikalstamos veikos tiesiogiai nesusijusios su gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai. Ir tik šios dienos proga paskelbta, kad byla perduodama teismui. Po mūsų spaudos konferencijos Seime š.m. sausio 11 d. išgirdome, kad įtarimai bus pareikšti 81 užsienio kariškiui.
Tačiau, kodėl ne kolaborantams, be kurių Sausio 13-osios valstybės perversmo vykdymas būtų akivaizdi užsienio karinė intervencija? Tiriama „Kaspervizijos“ veido pulkininko E. Kasperavičiaus veikla, o Nacionalinio gelbėjimo komiteto paskirto Radijo ir televizijos komiteto pirmininko G. Steigvilos – ne? Kas tai lemia? Manau, kažkieno baimė ar įtaka.
Nutraukta aibė ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus ir Rygos OMON tariamai tik kriminalinių nusikaltimų dėl senačių, lyg nesuvoktume, kad visa tai buvo užsienio valstybės agresija, kuriai senatys netaikomos – šie OMON-ai buvo pavaldūs TSRS VRM, vykdė užsienio agresiją. Netikiu, kad prokurorai to nesuprato. Todėl būtina kalbėti apie kolaboravimą, jo ištakas ir sąstingio byloje priežastis..“
2013-01-15 d. 10.30 val. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Laiku ar ne laiku?
„…Pateiksiu dar vieną akivaizdžią priežastį, kad savo žodį Kovo 11-osios tribūnoje tariau pačiu laiku ir tinkamoje vietoje. Keletą metų Lietuva toleravo ir leido A. Paleckiui bei jo bendrininkams ne tik tyčiotis iš Lietuvos, žuvusiųjų, jų artimųjų ir Laisvės gynėjų. Nekreipkime dėmesio? Ar nepastebėjote, kiek toli mes pažengėme moralinio nuosmukio keliu ir kokią kainą dėl to jau sumokėjome? Tikrindami mūsų „tolerancijos“ ribas, mus jau įpratino nekreipti dėmesio į tokias „smulkmenas“, kad esame ramūs ir dėl Austrijoje sulaikyto M. Golovatovo paleidimo ir dėl neįvykdytų Austrijos įsipareigojimų. Gebelsas sakė, kad, berods, tūkstantį kartų pasakytas melas vis tiek taps tiesa.
Gelbstint A. Paleckį, VSD prokuratūrai pateikė pažymą, jog nedisponuoja įnformacija apie A. Paleckio ir šios partijos veiklą Rusijos naudai prieš Lietuvą. Tačiau tuo pat metu VSD Seimui teikia viešą savo 2011 m. veiklos ataskaitą, kurioje socialistinio liaudies fronto veiklą vadina pavojinga mūsų valstybei, iliustruoja nuotraukomis. Palengvinome VSD darbą prieš dvejus metus atėmę ir niekam nepriskyrę baudžiamojo persekiojimo dėl nusikaltimų prieš valstybę ir žmoniškumą funkcijas. O prokurorai, akivaizdžiai fiziškai vieni patys nesusidorojantys su krūviu, formaliai atsisako tirti šias veikas net po to, kai teismas jiems pasako, kad, mielieji, jūs neturite teisės to netirti! Kokia apvaizda globoja A. Paleckį Lietuvoje, kad net į Rusijos URM oficialius pareiškimus dėl jo ir bendrininkų veikų, atviro tyčiojimosi iš Lietuvos mūsų URM nereagavo net vadovaujama buvusio Sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ korespondento A. Ažubalio?
Tai, kad man bus suteikta teisė kalbėti Sausio 13-ąją Seime, galutinai, ir tai dar abejotinai, sužinojau sausio 10 d. vakare. O kalbą dar reikia ir paruošti. Sausio 11 d. vakare elektroniame pašte perskaičiau A. Paleckio Lietuvai pagarsintą žinią, kad sausio 12 d. 12 val. prie mūsų namo A. Paleckis ir socialistinis liaudies frontas ruošia piketą su šūkiu „Visą tiesą apie sausio 13-ąją“ (pridedu fotonuotrauką). Tuo metu turėjau būti Seime ruošiant Gynėjų renginiui Kreipimąsi dėl A. Paleckio ir bendrininkų antivalstybinės veiklos, baudžiamojo proceso pataisų dėl ikiteisminio tyrimo funkcijų tiriant nusikaltimus prieš valstybę ir žmoniškumą grąžinimą VSD, socialistinio liaudies fronto veiklos atitikimo Lietuvos įstatymams, dalyvauti šiame renginyje. 11.30 val. man skambina ir prisistato “Komsomolskja pravda” apžvalgininkė Galina Sapožnikova dėl interviu. Šis dienraštis organizuoja M. Golovatovo ir A. Paleckio teletiltus, siekiant perrašyti Sausio 13-ios tiesą, kaip tai darė iškart po įvykių aiškiai persistengęs Nevzorovas. Pirmasis G. Sapožnikovos klausimas viską atskleidė: “A. Paleckis po pusvalandžio prie jūsų namų organizuoja piketą – gal jums reikalinga pagalba?“ Padėkojau ir atsisakiau: „Kaip nors susitvarkys su jais ir mano žmona“. Su ja išvakarėse buvome dviese pasitarę. G. Sapožnikovai pasiūliau vakare atvykti į Seimą, pabendrauti su susirinkusiais žmonėmis…“
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2013-09-19 d. 10 val. Spaudos konferencija Seime „Susigražinkime valstybę!“
„…Priminsiu savo vadovavimo VSD pamoką. Vadovu tapti manęs 1991 m. rugsėjyje paprašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas G. Vagnorius – kauniečiai veržiasi į šį postą, ir jiedu neturį, ką priešpastatyti jiems. Sutikau su sąlyga, kad neilgam – man, Ministro Pirmininko pavaduotojui, Vyriausybėje kuravusiam ne tik teisėsaugą, darbo buvo per akis. Tačiau visiems pamačius, kad Zigmas Vaišvila, Vyriausybės įgaliotas pasirašyti tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl KGB padalinio Lietuvoje perėmimo ir vadovauti KGB dokumentų perėmimui bei inventorizavimui, niekam neleis vogti šių dokumentų (atiminėjau juos iš kolegų pačiuose KGB rūmuose ir centrinės inventorizavimo komisijos akivaizdoje priversdavau juos traukti iš kišenių bei portfelių), interpeliacija parlamente man buvo suorganizuota praėjus vos mėnesiui po šio mano paskyrimo. KGB dokumentai, buvę maišuose, buvo pavogti pakeitus mano paskirtą apsaugą, išvykus man dviejų savaičių komandiruotėn Prancūzijoje ir Urugvajuje susitarti dėl Lietuvos įstojimo į Interpolą. Mano vadovaujamas VSD sekė vagių pėdsakais, ir buvome labai arti tikslo. Nepavykus interpeliacijai prieš mane, viena po kitos prasidėjo VSD reorganizacijos ir tikrinimai. Po jų beveik visi VSD darbuotojai tik dėl šių politinių priežasčių buvo išvaikyti – liko bene penki VSD darbuotojai, šiandien – gal ir nė vieno..“
