Ažuožerių daugiabučiuose, statytuose dar sovietmečiu, tuščių butų nėra. Čia butus perka Anykščių miesto gyventojai, norintys sutaupyti.
Rašydami apie kaimus, vis aplenkdavome Ažuožerius. Mat, kaip ir beveik miestas – šis Anykščių seniūnijoje už 5 kilometrų nuo Anykščių Kavarso link įsikūręs kaimas ribojasi su Peniankų, Liepdegėnų, Posinių, Šeimyniškių, Jokūbavos, Pašventupio ir Pagirių kaimais. Ažuožeriuose – 52 sodybos, kuriose, 2011 m. duomenimis, gyveno 383 gyventojai.
Pavadinimas – nuo ežero
Pasakojama, kad kol Ilgio ežero vietoje tik upelis tekėjęs per slėnį, Ažuožeriai buvo vadinami Dvarakincais. Rašytojo A. Vienuolio metrikuose jo gimtinė 1882 m. buvo slaviškai vadinama „Zaoziorais“. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žemėlapiuose kaimas minimas kaip „Poezercai“. Kadangi kaimas buvo įsikūręs už ežero, tai ir pavadintas tarmiškai Užuožeriais, kurie vėliau virtę Ažuožeriais.
Per amžių bėgį Ažuožeriai patyrė visokių laikų, 1923 m. kaime buvo 34 sodybos – 180 gyventojų. 1936 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, o kaimo klestėjimo apogėjumi galima laikyti sovietmetį, kai 1950–1991 m. Ažuožeriai buvo Anykščių sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, kaimas turėjo net savo pagrindinę mokyklą. 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį „Tarybinė žemė“. Vėliau jis priklausė Anykščių vaismedžių medelynui, Anykščių sodininkystės tarybiniam ūkiui, Ažuožerių sodininkystės kolūkiui, kol 1991 m. šis ūkis iširo.
Beje, vis dėlto ažuožeriečiai nemetė seno amato, jie vis dar garsėja prieraišumu obelims ir uoboliams. Čia iš Anykščių, o ir aplinkinių rajonų, žmonės vyksta išsispausti sulčių, kaimo pakraštyje prie kelio nuolat prekiaujama obuoliais, veikia akcinė bendrovė „Ažuožerių sodai“, kooperatyvas „Ažuožerių sultys“, obuoliais prekiauja ir keletas ūkininkų.
Sumažėjo, bet veiklą išsaugojo
1954–1997 m. Ažuožeriuose veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, pagrindinė mokykla, vėliau teliko pradinė (1997–2003 m), kol ir ši buvo uždaryta. 1997–2005 m. mokyklos patalpose veikė Ažuožerių vaikų globos namai, kuriuos uždarius ten įsikūrė Nijolės Tubienės šeimyna, vėliau pavadinta Jokūbavos vaikų šeimyna, vadovaujama N. Tubienės sūnaus Nerijaus.
Nuo 1968 m. Ažuožeriuose veikia kultūros namai, metais anksčiau atidaryta biblioteka. Ir dabar šios abi kultūros įstaigos gyvybingos, nors ir tapusios padaliniais. Kaime susibūrė ir veikia kelios bendruomeninės organizacijos, turinčios ir savo bendruomenės namus bei interneto svetainę www.azuozeriai.lt.
Klasiko gimtinė
Be abejo, žymiausias ažuožerėnas yra Ažuožeriuose 1882 m. gimęs literatūros klasikas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, kurio gyvenamojo namo vietą žymi krūmų ir tujų gyvatvorė ir stogastulpis. Taip pat Ažuožeriuose stogastulpiais buvo įamžinti rašytojo kūrinių herojai – astronomas Šmukštaras, apysakos „Paskenduolė“ herojė Veronika.
Į biblioteką užsuka ir katės
Iš dabartinių ažuožeriečių neabejotinai garsiausia yra bibliotekininkė Daiva Agafanovienė, kuri vos ne kaip Ažuožerių šventoji Trejybė viename asmenyje – bibliotekininkė, bendruomenės vadovė ir seniūnaitė. 2013 metais Daiva Agafanovienė pelnė ir respublikinį apdovanojimą „Metų kultūros šviesulys“ už darbus, atliktus 2012 metais.
Bibliotekos duris radome atrakintas, o D. Agafanovienė į krosnelę dėjo malkas. „Ažuožeriečiai yra labai aktyvūs, veikia Jaunimo, Senjorų ir Moterų klubai, rašome ir vykdome projektus, bibliotekoje susirenka vaikai į lėlių teatrą, su kuriuo apvažiavome daugybę festivalių“,- bėrė faktus apie ažuožeriečius D.Agafanovienė. Paklausta, kiek realiai gyvena žmonių kaime, D.Agafanovienė sakė, kad oficialiai registruoti yra 403 žmonės. „Bet tiek nėra, nes dalis žmonių išvykę į užsienį, dalis neaišku, kur yra, nes kaimas, galima sakyti, „Anykščių miegamasis rajonas“.
Pakalbinta, kaip pavyksta suburti į veiklą tiek žmonių, ji kukliai šypteli. „Nereikia prikalbinti, patys ateina, o į biblioteką vasarą ir katinėliai įbėga, visiems čia vietos užtenka“,- sakė ji.
Pietūs ateina patys
Pasak bibliotekininkės, kaimo gyventojų aktyvumą liudija, kad ir toks faktas, jog kasmet per Užgavėnes yra renkamos lėšos naujoms knygoms. „Surenkame ir po 500 litų. Žmonės supranta, kad knyga yra vertybė. Beje, net ir į užsienį išvykę kaimo gyventojai remia. Sakykim, su šeima Norvegijoje gyvenantys Vitalius ir Irma Norvilaičiai atsiuntė mums lėšų“,- pasakojo D. Agafanovienė. Dar bibliotekininkė prie ypač aktyvių žmonių priskyrė ir Jaunimo klubo vadovę Sandrą Jasikonienę, kuri klubui vadovauja grįžusi iš darbo siuvykloje, už tai negauna pinigų. „O kaip vyrai?“, – paklausėme. „Šiais laikais viską moterys veža“,- juokėsi D.Agafanovienė.
D. Agafanovienė aprodė visą bibliotekos turtą – nuotraukas, muziejėlį, į kurį eksponatus sugabena kaimo gyventojai. „Neseniai viena moteris padovanojo tautinius drabužius, kita atnešė savo vyro medalius, pašto ženkliukų kolekciją“,- rodydama eksponatus dėstė D.Agafanovienė.
Beje, ji sakė, kad tam, jog ji negaištų pietaudama, paslaugūs ažuožeriečiai jai net pietus atneša į biblioteką. „Pamatysite, tuoj ateis“,- šypsojosi moteris.
Senjorai gauna „namų darbų“
Ir išties – Senjorų klubo vadovė Stasė Petrulienė greitai pasirodė tarpduryje. Moteris pasakojo, kad yra kilusi iš Debeikių seniūnijos Rašimų kaimo, tačiau dirbusi prie Kamajų, kol su šeima 1982 m. atsikėlusi į Ažuožerius. „Norėjau į savo kraštą, po 7 metų žuvo vyras, likau čia, dabar buriu žmones. Pagalvoju, kad jei ne mūsų klubas, visai kitaip gyventume, o dabar susieiname, pasikalbame“,- sakė S. Petrulienė. Pasak moters, Senjorų klubo nariai renkasi kas savaitę, gauna ir „namų darbų“, kuriuos turi atlikti.
Bekalbant į biblioteką užsuko ir Lietuvos edukologijos universiteto studentas Karolis Antanaitis. Pasak vaikino, jis čia ateina pasinaudoti kompiuteriu. Kaip paaiškėjo, jis – vienas iš aktyvesnių jaunų ažuožerėnų, dalyvauja jaunimo veikloje, jei kokios varžybos – teisėjauja. Paklaustas, ar baigęs universitetą norėtų grįžti gyventi į Ažuožerius, K.Antanaitis kukliai traukė pečiais: „Net nežinau, reikia žiūrėti, kur darbo bus“.
Ažuožerių gyventojai pasirodė labai simpatiški ir patenkinti gyvenimu savo kaime. Jau gatvėje pakalbintas kitas ažuožerietis Alius Širvinskas teigė, kad gyvenimas kaime puikus ir kaimynai taip pat puikūs. „Prieš 16 metų persikėlėme čia, nusipirkome butą daugiabutyje“,- sakė A. Širvinskas.
Tik vienintelė bėda, anot jo, ypač daugiabučių gyventojams, yra šildymas, nes prieš kurį laiką Ažuožeriuose nutraukus centralizuotą šildymą kiekvienas butas turėjo įsirengti autonominį, todėl daug laiko atima kūrenimas, malkų nešiojimas. Be to, tai ir pakankamai brangu, nes kas kelis metus tenka renovuoti šildymo sistemą.
