Rusijos kontroliuojamame Kryme – referendumas dėl prisijungimo prie

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme prasidėjo balsavimas referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.

Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos.

Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

Vienoje mokykloje Krymo sostinėje Simferopolyje vėsų, debesuotą rytą dešimtys žmonių laukė eilėje, kol galės balsuoti.

„Atėjau čia šią šventišką dieną ir balsavau už Krymo ir krymiečių naudą, o dabar eisiu į miestą švęsti“, – sakė penktą dešimtį metų baigiantis Vladimiras.

Tuo tarpu AFP reporteriai matė maždaug 20 žmonių, einančių balsuoti buvusioje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje – pagrindiniame šios musulmonų bendruomenės, kuri ragino boikotuoti prieštaringai vertinamą referendumą dėl atsiskyrimo, centre.

„Daug metų laukėme šios akimirkos“, – sakė 71-erių Ivanas Konstantinovičius, kuris Bachčisarajuje atidavęs savo balsą iškėlė rankas, parodydamas pergalės gestą.

„Visi balsuos už Rusiją“, – sakė jis.

Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Kai kuriose vietovėse nėra šviesos, neveikia telefonai

Pranešama, kad dėl oro sąlygų kai kuriose vietovėse nėra elektros ir neveikia telefoninis ryšis. „Juodosios jūros rajone laikinai neveikia telefono linijos, o Belogorsko rajone kai kuriose vietovėse nėra elektros, tačiau visi rinkimų punktai pradėjo darbą ir, tikėtina, visi techniniai nesklandumai bus įveikti“, – žurnalistus tikino Krymo Aukščiausiosios Rados komisijos dėl referendumo pravedimo pirmininkas Michailas Malyševas.

Pasak jo, balsavimas bus baigtas 20 val., tačiau jau pirmosiomis valandomis esą stebimas didelis rinkėjų aktyvumas.

Leidžiama balsuoti ir Rusijos piliečiams

Kryme referendumo biuleteniai išduodami ir tiems, kurių nėra balsuotojų sąrašuose, kitų valstybių piliečiams, praneša news.liga. net.

„Referendumas atidarytas! Aš, Rusijos pilietė, registruota Simferopolyje, gavau biuletenį: „Na, jei jūs čia gyvenate, reiškia, galite balsuoti“ – tetulė, neradusi manęs sąrašuose, tiesiog įrašė mano pavardę į kitą sąrašą“, – rašo žurnalistė J. Sergackova.

Prasidėjo masinis ukrainiečių persekiojimas

Prisidengiant rusakalbių gynimu Kryme prasidėjo masinis ukrainiečių persekiojimas, praneša BBC.

Žmonėms, remiantiems Ukrainos vientisumą ir laikantiems save Ukrainos piliečiais, Kryme pavojinga likti.

Kryme ukrainiečiai sudaro 23 proc. gyventojų. Dabar tai labiausiai neapsaugota etninė grupė.

BBC primena, kad kovo 3 d. Krymo totorių medžlisas pareiškė, jog Rusija rengiasi Krymo totorių sunaikinimui.

Rusijos okupuotame Kryme sekmadienį vyksta referendumas dėl „prisijungimo“ prie Rusijos. Šio referendumo nepripažįsta nei Ukraina, nei pasaulis. Referendumas atrodo teisėtas tik Rusijai, Sirijai, Venesuelai ir Šiaurės Korėjai.

Prorusiški Krymo lyderiai įsitikinę referendumo sėkme

Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Konstantinovas sekmadienį rinkimų apylinkėje paragino šio Ukrainos autonominio regiono gyventojus aktyviai dalyvauti referendume dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.

Prorusiškos orientacijos V. Konstantinovas atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje muzikos mokykloje, pagal savo gyvenamąją vietą.

Jis paragino krymiečius aktyviai dalyvauti istoriniame įvykyje: referendume, kuris nulems jų ateitį“, – pranešė regiono valdžios spaudos tarnyba.

V. Konstantinovas patikino, jog yra tikras dėl referendumo sėkmės ir Krymo ateities.

Paklaustas, už ką balsavo jis pats, Krymo lyderis atsakė: „Už gerą ir laimingą ateitį“.

Jo šalininkas, prieš kelias savaites paskirtas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, paskui kurį velkasi abejotinos reputacijos šleifas, referendume balsavo kiek anksčiau, vienas pirmųjų.

Buvęs verslininkas, kuris pelnė „Goblino“ pravardę tomis dienomis, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai šalyje klestėjo nusikalstamos gaujos, balsavo drauge su dukra rinkimų apylinkėje 10-ojoje mokykloje.

Atidavęs savo balsą jis žurnalistams pareiškė: „Tik pirmyn! Viskas turi baigtis gerai, abejonių nėra!“.

S. Aksionovas referendumą pavadino istoriniu ir išreiškė įsitikinimą tuo, kad „viskas bus taiku ir gerai“.

Apie pusantro milijono gyventojų gali dalyvauti šiame balsavime, kurį nauja provakarietiška Ukrainos vyriausybė laiko neteisėtu ir kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio daugiausia etninių rusų gyvenamo regiono valdymą.

Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t. y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Prieš 44 min.

Sevastopoliui balsuojant referendume plevėsuoja Rusijos vėliavos

Rinkėjai Krymo istoriniame karinio jūrų laivyno mieste Sevastopolyje sekmadienį balsuoja referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris tikriausiai baigsis taip, kaip nori Maskva.

Sevastopolis – vaizdingas pajūrio uostamiestis, kuriame gyvena 350 tūkst. žmonių, – yra tvirtai prorusiškas ir ant daugelio automobilių, autobusų, namų ir kitų pastatų buvo iškeltos mažos ir didelės Rusijos vėliavos.

Šiame prieš 230 metų įkurtame mieste yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas – Sevastopolį Kijevas Maskvai pagal susitarimą iki 2042 metų nuomoja už 100 mln. dolerių per metus ir rusiškų gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.

Maždaug 65 rinkėjai atvyko balsuoti per pusvalandį prieš oficialią rinkimų apylinkių darbo pradžią 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, matė AFP reporteris. Jie pateikė pareigūnams savo asmens dokumentus ir gavo balsalapius.

Viena rinkėja, 80 metų Aleftina Klimova, sakė, kad gimė Rusijoje ir nori prie jos prisijungti.

„Tikėjausi, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir visi jie veiks negatyviai, – sakė ji. – Matote, bijojau dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Klausiau savęs, ką jis darys, kad atsilaikytų … Bet jis sugebėjo atsilaikyti. Nemiegojau visą naktį, laukiau šios akimirkos ir viskas klostosi taip, kaip norėjau“.

Kita moteris į rinkimų apylinkę atsinešė Rusijos vėliavėlę ir išeidama energingai ja mojavo.

Toje rinkimų apylinkėje buvo keli milicininkai, kazokai ir savigynos pajėgų nariai.

S. Lavrovo atkirtis J. Kerry dėl referendumo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, su kuriuo šeštadienį kalbėjosi telefonu, pakartojo, kad, Rusijos nuomone, referendumas Kryme atitinka tarptautinę teisę, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime.

Minimą skambutį, kuris, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, buvo S. Lavrovo ir J. Kerry penktadienio derybų Londone tąsa, inicijavo amerikiečiai.

„Sergejus Viktorovičius Lavrovas pakartojo, kad Krymo referendumas visiškai atitinka tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) chartiją, o jo rezultatai turėtų būti atspirties taškas sprendžiant pusiasalio ateitį“, – sakoma ministerijos pareiškime.

„Ministras taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę dabartinei Kijevo valdžiai pažaboti siaučiantį ultranacionalistų ir radikalių grupuočių, terorizuojančių kitaip manančius, rusakalbius gyventojus, mūsų tėvynainius, smurtą“, – teigiama pareiškime.

.

Krymo totoriai ignoravo rusišką „referendumą“

Kryme, vietovėse, kur kompaktiškai gyvena totoriai, Bachčisarajaus rajone, nesudarytos rinkimų apylinkės „Krymo referendumui“. Apie tai pranešė Bachčisarajaus rajono administracijos pirmininkas Ilmi Umerovas, rašoma „Laisvės radijo“ tinklalapyje.

Valdininkas tai paaiškino tuo, kad rinkimų komisijų nebuvo iš ko suformuoti.

Anksčiau I. Umerovas ragino Bachčisarajaus gyventojus nepasiduoti provokacijoms, būti tolerantiškiems ir protingiems, nedalyvauti „referendume“.

Vakar 22:00

Krymo parlamentas Aukščiausiosios Rados sprendimą jį paleisti įvardijo kaip „absurdo teatrą“

Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios tarybos prezidiumas pavadino absurdišku Ukrainos parlamento sprendimą paleisti Krymo Aukščiausiąją Radą ir neketina jo vykdyti, praneša unian.net.

Tokia pozicija, kaip skelbia vietos žiniasklaida, išsakyta prezidiumo pareiškime.

„Ukrainos valstybiniam radijo ir televizijos komitetui atėmus iš Ukrainos televizijos žiūrovų ir radijo klausytojų galimybę žiūrėti rusiškus filmus ir serialus, jiems teliko vienintelė muilo opera be pabaigos, pavadinimu „Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdis“. Jos siužetas pažįstamas iki skausmo – neteisėta valdžia Kijeve ir toliau štampuoja neteisėtus įstatymus. Naujausia šio serialo dalis, kuri šį kartą buvo skirta Krymui, nufilmuota laikantis geriausių „absurdo teatro“ žanro tradicijų: kovo 15 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą skubiai panaikinti Krymo parlamento įgaliojimus“, – teigiama pareiškime.

JAV galvoja spausti Rusiją, Ukrainai pardavinėjama savo suskystintas dujas

JAV senatorių delegacijos Ukrainoje vadovas Johnas McCainas mano, jog, Rusijos kariams peržengus rytinę Ukrainos sieną, Maskvai labai skaudžiai smogtų ekonominės sankcijos, skelbia naujienų agentūra unian.net.

Tokią mintį J. McCainas išsakė per spaudos konferenciją, surengtą Kijeve.

„Manome, jog ekonominės sankcijos duotų naudos – taip, kaip buvo Irano atveju. Visi sutariame, jog galų galu Teheranas po tokių priemonių buvo priverstas sėstis prie derybų stalo. Ekonominės sankcijos, nukreiptos prieš bendroves, prieš valdžią, prieš konkrečius asmenis – tai labai svarbu, ir jos tikrai turės naudos“, – pažymėjo J. McCainas.

JAV politikas išreiškė didelį susirūpinimą, jog kariai iš Rusijos vis giliau braunasi į Ukrainos teritoriją ir telkiasi prie rytinės šalies sienos.

Senatorius Johnas Hooveris pažymėjo, jog Amerika galėtų Ukrainai tiekti suskystintas dujas ir taip daryti spaudimą Rusijai.

Ukraina reikalauja nutraukti karinę invaziją

Rusijos desanto išsilaipinimas Chersono apskrityje vertinamas kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pavadino Rusijos desanto išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje karine invazija bei ketina imtis būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Rusijos karinis įsiveržimas.

„Ukrainos Užsienio reikalų ministerija griežtai ir kategoriškai pasmerkė šių metų kovo 15 d. įvykusį Rusijos karinių pajėgų desanto, kurį sudaro 80 karių, išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje, kuriam įvykdyti buvo panaudoti 4 kariniai sraigtasparniai ir 3 šarvuočiai“, – teigiama Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos žiniasklaidos tarnybos pranešime.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija reikalauja Rusijos nedelsiant išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, rašo unian.net.

Ukraina pasilieka teisę imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų nutraukta Rusijos vykdoma karinė invazija.

Ukrainos laikinasis prezidentas: Kremlius tyčia kursto rytinius rajonus

Šeštadienį Ukraina apkaltino „Kremliaus agentus” kurstant kruvinus išpuolius rusakalbiuose rytų miestuose ir paragino žmones nepasiduoti provokacijoms.

Naujieji šalies lyderiai bijo, kad Maskva gali pasinaudoti susidariusia situacija ir pateisinti savo galimą tolesnę invaziją į Ukrainą po Krymo perėmimo, praneša „Reuters”.

Kalbėdamas parlamente Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad kyla „reali grėsmė” dėl Rusijos karių invazijos palei visą Ukrainos rytinę sieną.

Vietos žiniasklaida citavo O. Turčynovo žodžius parlamente: „Situacija yra labai pavojinga. (…) Mums kyla reali invazijos į Ukrainos teritoriją grėsmė – privalome vėl susirinkti darbui pirmadienį 10 val.”.

Ukrainos vidaus reikalų ministras apkaltino atstatydintą prezidentą Viktorą Janukovyčių kurstant neramumus – jam, anot ministro, padeda „ekstremistų iš Rusijos pajėgos”.

Rusija vetavo JT rezoliuciją, neigiančią Krymo referendumą

Rusija šeštadienį vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriuo norėta paskelbti referendumą dėl Krymo regiono statuso negaliojančiu ir paraginti valstybes bei tarptautines organizacijas nepripažinti jo.

Beje, kaip tik ir tikėtasi, kad Rusija vetuos Jungtinių Valstijų parengtą rezoliucijos projektą. Maskva, įvedusi karines pajėgas į Krymą, remia sekmadienį vyksiantį referendumą dėl šios Ukrainos provincijos valdymo perėjimo iš Ukrainos Rusijai.

Minėtoje rezoliucijoje užsimenama ir tai, kad Ukrainos vyriausybė Kijeve nepripažįsta šio referendumo.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas prieš Tarybos narių susitikimą sakė, kad „šiame balsavime nebus jokių siurprizų“.

Rusija yra viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.