Kaip jau įspėjo Vakarų stebėtojai, praėjusį sekmadienį Kryme vykęs referendumas gali paskatinti ginčytinų teritorijų Rytų Europoje susijungimą su Rusija.
Neatmetama tikimybė, kad kitas Rusijos subjektas bus Padniestrė.
Leidinio „Vedomosti“ žiniomis, nepripažintos respublikos vyriausybė, veikiausiai įkvėpta Simferopolio veiksmų dėl susijungimo su Rusija, kreipėsi į Valstybės Dūmą su prašymu praplėsti pagrindus naujų teritorijų priėmimui į Rusiją, rašo newsru.com.
Leidinio duomenimis, nepripažintos respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Michailas Burla nusiuntė Dūmos pirmininkui Sergejui Naryškinui kreipimąsi, kuriuo siūloma galimybė įtraukti Padniestrę į Rusijos Federacijos sudėtį.
Laiške rašoma apie partijos „Spravedlivaja Rossija“ įstatymo projektą dėl supaprastinto naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos Federacijos. Kaip rašoma kreipimesi, pagal įstatymo projektą, įmanomas tik Krymo, o ne Padniestrės prisijungimas. Pagal moldavų įstatymus, kelia klausimų ir referendumo surengimas – juk nepripažintoje respublikoje galioja savi įstatymai.
Tiesa, Padniestrės AT pastabos nebe aktualios, nes pirmadienį minėtą įstatymo projektą, kaip nereikalingą, atšaukė iš Dūmos. Visgi frakcijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Michailas Jemeljanovas pažadėjo leidiniui „Vedomosti“, kad projektas bus patobulintas, įtraukus galimybę priimti į Rusijos Federacijos sudėtį kitas teritorijas, ne tik Krymą, ir vėl pateiktas.
Primename, kad prieš TSRS žlugimą, 1990 m. rugsėjo 2 d. penki rajonai Moldavijos kairiajame Dniestro krante paskelbė apie Padniestrės sąjunginės respublikos sukūrimą TSRS sudėtyje, o paskui pasiskelbė nepriklausoma Padniestrės Moldavijos respublika.
1992 m. regione prasidėjo ginkluotas konfliktas, kai Moldavijos valdžia įvedė ten kariuomenę.
Tarptautinės bendruomenės nariai ne kartą aptarinėjo autonomijos likimą, dalyvaujant Moldavijai, Padniestrei, Rusijai, Ukrainai ir ESBO, tačiau kompromiso nerado.
2006 m. šį regioną suverenia valstybe dalinai pripažino tik Abchazija ir Pietų Osetija, pačios didžiosios pasaulio dalies nepripažintos. Tais pačiais metais už respublikos prisijungimą prie Rusijos balsavo 97,2 proc. rinkėjų, o Dūma pripažino balsavimą teisėtu. 2009 m. rudenį Padniestrės lyderis Igoris Smirnovas pareiškė, kad respublika pasirengusi įstoti į Rusijos Federacijos sudėtį.
Pernai metų pabaigoje Padniestrės parlamentas pritarė įstatymo, įvedančio nepripažintos respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos įstatymus, projektui. Valstybine kalba irgi buvo pripažinta rusų kalba.
Padniestrės Aukščiausiosios Tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad respublikos padėtis gali suprastėti, jeigu Moldova, pasirašiusi susitarimą dėl asociacijos su Europos Sąjunga, įves apribojančias ekonomines priemones. Kaip žinoma, Moldova laiko Padniestrę savo teritorija. Praėjusią savaitę šalies parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį rengti vietos referendumus visos respublikos temomis, praneša „IA Regnum“. Tiesa, iniciatyvą šį kartą paskatino ne Padniestrė, o referendumas Gagaūzijoje, kur gyventojai balsavo už išėjimą iš Moldovos, jei ši prarastų nepriklausomybę, ir prieš įstojimą į ES.
Ukraina ir Moldova tapo prioritetinėmis kryptimis V. Putinui
Vakaruose Kryme vystančiuose procesuose įžvelgia prezidento Vladimiro Putino imperijos ambicijų apraiškas, nes jis pasinaudojo sudėtinga situacija ir padarė Ukrainą pirmu savo užsienio politikos žingsniu. Greitai jis įtrauks į savo pastangų sferą TSRS atkūrimą ir Moldovą, mano stebėtojai.
Apie tai, kad Ukraina ir Moldova turi V. Putinui prioritetinę reikšmę, interviu „Associated Press“ pareiškė Rumunijos prezidentas Trajanas Besesku. Jo nuomone, prioritetų pasirinkimas susijęs su šių dviejų šalių geopolitine padėtimi, artima ES ir NATO sienoms.
Rumunijos lyderis taip pat teigė, kad Rusija sukūrė užšaldytų konfliktų Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kryme ir Padniestrėje grandinę. Jis patikino, kad paaštrėjus santykiams tarp Moldovos ir Rusijos, Rumunija neketina kištis į konfliktą ir taikyti karinės jėgos.
Kaip jau įspėjo Vakarų stebėtojai, praėjusį sekmadienį Kryme vykęs referendumas gali paskatinti ginčytinų teritorijų Rytų Europoje susijungimą su Rusija.
Neatmetama tikimybė, kad kitas Rusijos subjektas bus Padniestrė.
Leidinio „Vedomosti“ žiniomis, nepripažintos respublikos vyriausybė, veikiausiai įkvėpta Simferopolio veiksmų dėl susijungimo su Rusija, kreipėsi į Valstybės Dūmą su prašymu praplėsti pagrindus naujų teritorijų priėmimui į Rusiją, rašo newsru.com.
Leidinio duomenimis, nepripažintos respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Michailas Burla nusiuntė Dūmos pirmininkui Sergejui Naryškinui kreipimąsi, kuriuo siūloma galimybė įtraukti Padniestrę į Rusijos Federacijos sudėtį.
Laiške rašoma apie partijos „Spravedlivaja Rossija“ įstatymo projektą dėl supaprastinto naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos Federacijos. Kaip rašoma kreipimesi, pagal įstatymo projektą, įmanomas tik Krymo, o ne Padniestrės prisijungimas. Pagal moldavų įstatymus, kelia klausimų ir referendumo surengimas – juk nepripažintoje respublikoje galioja savi įstatymai.
Tiesa, Padniestrės AT pastabos nebe aktualios, nes pirmadienį minėtą įstatymo projektą, kaip nereikalingą, atšaukė iš Dūmos. Visgi frakcijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Michailas Jemeljanovas pažadėjo leidiniui „Vedomosti“, kad projektas bus patobulintas, įtraukus galimybę priimti į Rusijos Federacijos sudėtį kitas teritorijas, ne tik Krymą, ir vėl pateiktas.
Primename, kad prieš TSRS žlugimą, 1990 m. rugsėjo 2 d. penki rajonai Moldavijos kairiajame Dniestro krante paskelbė apie Padniestrės sąjunginės respublikos sukūrimą TSRS sudėtyje, o paskui pasiskelbė nepriklausoma Padniestrės Moldavijos respublika.
1992 m. regione prasidėjo ginkluotas konfliktas, kai Moldavijos valdžia įvedė ten kariuomenę.
Tarptautinės bendruomenės nariai ne kartą aptarinėjo autonomijos likimą, dalyvaujant Moldavijai, Padniestrei, Rusijai, Ukrainai ir ESBO, tačiau kompromiso nerado.
2006 m. šį regioną suverenia valstybe dalinai pripažino tik Abchazija ir Pietų Osetija, pačios didžiosios pasaulio dalies nepripažintos. Tais pačiais metais už respublikos prisijungimą prie Rusijos balsavo 97,2 proc. rinkėjų, o Dūma pripažino balsavimą teisėtu. 2009 m. rudenį Padniestrės lyderis Igoris Smirnovas pareiškė, kad respublika pasirengusi įstoti į Rusijos Federacijos sudėtį.
Pernai metų pabaigoje Padniestrės parlamentas pritarė įstatymo, įvedančio nepripažintos respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos įstatymus, projektui. Valstybine kalba irgi buvo pripažinta rusų kalba.
Padniestrės Aukščiausiosios Tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad respublikos padėtis gali suprastėti, jeigu Moldova, pasirašiusi susitarimą dėl asociacijos su Europos Sąjunga, įves apribojančias ekonomines priemones. Kaip žinoma, Moldova laiko Padniestrę savo teritorija. Praėjusią savaitę šalies parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį rengti vietos referendumus visos respublikos temomis, praneša „IA Regnum“. Tiesa, iniciatyvą šį kartą paskatino ne Padniestrė, o referendumas Gagaūzijoje, kur gyventojai balsavo už išėjimą iš Moldovos, jei ši prarastų nepriklausomybę, ir prieš įstojimą į ES.
Ukraina ir Moldova tapo prioritetinėmis kryptimis V. Putinui
Vakaruose Kryme vystančiuose procesuose įžvelgia prezidento Vladimiro Putino imperijos ambicijų apraiškas, nes jis pasinaudojo sudėtinga situacija ir padarė Ukrainą pirmu savo užsienio politikos žingsniu. Greitai jis įtrauks į savo pastangų sferą TSRS atkūrimą ir Moldovą, mano stebėtojai.
Apie tai, kad Ukraina ir Moldova turi V. Putinui prioritetinę reikšmę, interviu „Associated Press“ pareiškė Rumunijos prezidentas Trajanas Besesku. Jo nuomone, prioritetų pasirinkimas susijęs su šių dviejų šalių geopolitine padėtimi, artima ES ir NATO sienoms.
Rumunijos lyderis taip pat teigė, kad Rusija sukūrė užšaldytų konfliktų Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kryme ir Padniestrėje grandinę. Jis patikino, kad paaštrėjus santykiams tarp Moldovos ir Rusijos, Rumunija neketina kištis į konfliktą ir taikyti karinės jėgos.