Julius Jaruševičius sutiko, kad medicininė pagalba jam būtų suteikta vietoje, tačiau važiuoti greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę jis kategoriškai atsisakė.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Anykščių Mindaugo gatvės gyventojai sunerimę skambino „Anykštai“ ir sakė, kad prie garažų antra para guli invalidas, kuris aitsiisako medikų pagalbos, o policija jo nepaima, nes jis viešosios tvarkos nepažeidžia.
Nuvykus į įvykio vietą prie gulinčio ir dvokiančio Juliaus Jaruševičiaus buvo Anykščių socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė su darbuotojomis. Jos įkalbinėjo vyrą važiuoti į ligoninę arba į socialinių paslaugų centrą bent nusiprausti, persirišti pūliuojančias kojų žaizdas, išgerti vaistų. „Į jokią ligoninę aš nevažiuosiu, ten mane prausia kaip šunį su vandens šlanga. Aš noriu praustis vienas“, – atsikalbinėjo J.jaruševičius.
Tuomet jam buvo pasiūlyta važiuoti pas motiną. „Pas tą raganą tikrai nevažiuosiu“, – atkirto invalidas. O gal pas brolį? „Ir ten man nereikia“. „Tai kur tave nuvežti?“ – klausė J.Pleškienė. „Į Anykščių miesto centrą prie Darbo biržos. Nuo ten aš kaip nors parkeliausiu ir lauksiu šeštos valandos vakaro, kol pas mane ateis „seniokas“ iš socialinės paramos skyriaus ir atneš man sumuštinį ir arbatos. Oi, kokia vakar skani buvo arbata… karšta, išgėriau du litrus ir vis tiek man buvo mažai, – pasakojo J.Jaruševičius. – Noriu gerti kaip šuo…“. Vyrui buvo atneštas puslitrinis buteliukas vandens. J.Jaruševičius jį išmaukė vienu ypu…
Paklaustas, ar dar turi socialinės pašalpos pinigų, J.Jaruševičius tvirtino, jog jam likę tik trys centai… „Velniškai noriu rūkyti, duok man šešis litus ir aš ieškosiu parduotuvės“, – J.Pleškienės prašė invalidas. Socialinių paslaugų centro direktorė telefonu išsikvietė socialinių paslaugų automobilį, kad invalidą galėtų nuvežti į miestą.
Plačiau – antradienio „Anykštoje”
