Šį pavasarį knygų apie Svėdasų kraštą lentyna pasipildė dar vienu gausiai iliustruotu leidiniu. Visai neseniai UAB „Utenos Indra“ išleido labai gražiai liustruotą, mielą akiai ir širdžiai anykštėno žurnalisto, kelių kultūrinių ir literatūrinių premijų laureato, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Vytauto Bagdono parengtą fotografijų albumėlį „Svėdasų kraštas seniau ir dabar“.
Pasak albumėlio autoriaus V. Bagdono, mintis parengti ir išleisti tokį leidinuką kilo po to, kai Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje pamatė senutėlę, nuo laiko išblukusią, pageltusiais viršeliais knygelę. Tai buvo Lietuvos šaulių sąjungos X rinktinės 9-asis Svėdasų būrys 1935 metais išleistas nespalvotomis fotografijomis iliustruotas albumėlis, skirtas žymiajam kraštiečiui lietuvių literatūros klasikui, visuomenės veikėjui, tautos patriotui kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, Amžimybėn iškeliavusiam 1933-iųjų pavasarį…
Veiklūs svėdasiškiai šauliai albumėlio pratarmėje tuomet rašė :
„Svėdasai yra verti ypatingo dėmesio dėl savo gamtos grožio. Aplink dailūs, sausi pušynai ir gražūs ežerai, skleidžia kvepiantį ir gaivinantį orą. Kas Svėdasus bent kartą atlanko, tas ieško progos čia vėl atkeliauti ir paviešėti.
Gražios Svėdasų apylinkės davė mums taurų Tautos Vyrą ir Dievo tarną, a.a.kun. Juozą Tumą- Vaižgantą.
Norėdami supažindinti plačiąją visuomenę su tomis apylinkėmis, kuriose mažas Juozelis augo, o išėjęs į platųjį pasaulį jų ir nepamiršo,-lankėsi, sėmėsi kūrybinės medžiagos ir savo raštuose gražiai jas aprašė,-leidžiame šį kuklų albumėlį ir statome Svėdasuose Jo vardo šaulių būrio namus, norėdami atmintimi tinkamai pagerbti…“
Nedidelio formato fotografijų albumėlį, išspausdintą Kaune veikusioje akcinėje bendrovėje „Žaibas“, tuomet galėjo įsigyti daugelis svėdasiškių. Miestelyje veikė nemažas Šaulių organizacijos būrys, keletas kitų patriotinių organizacijų, svėdasiškiai mielai skaitė knygas, prenumeravo spaudą, mielai naudojosi prie bažnyčios įkurto knygynėlio paslaugomis. Vaižganto atminimo sergėtojams, patriotiški nusiteikusiems žmonėms toks albumėlis buvo puiki dovana, malonus prisiminimas. Dabar šis leidinukas- bibliografinė retenybė, vertingas archyvinis dokumentas. Tokia apiplyšusi, išblukusi knygelė saugoma Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje.
Žurnalistui Vytautui Bagdonui, kuris yra ir asociacijos Vaižgantiečių klubas „ Pragiedrulys“ pirmininkas bei Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus darbuotojas, kilo mintis pakartoti to albumėlio leidimą. Tačiau šalia senų fotografijų buvo nuspręsta pateikti šių dienų nuotraukas, kad skaitytojai galėtų palyginti, kaip atrodė tas ar kitas objektas prieš aštuoniasdešimt metų ir kaip atrodo dabar.
Antai, kai buvo leidžiamas fotografijų albumėlis, paminklas Vaižgantui dar buvo tiktai statomas, rengiamas prie paminklo skverelis. Todėl pasitenkinta tiktai rašytojo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto portretine nuotrauka. Dabar albumėlyje jau yra ir skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtų dviejų Vaižganto paminklų, esančių Svėdasuose ir Malaišiuose, nuotraukos. Albumėlyje buvo išspausdinta ir būsimų Vaižganto vardu pavadintų Šaulių būrio namų piešinio fotografija. Deja, šie namai Svėdasuose taip ir nebuvo pastatyti, taigi, dabar galima pasitenkinti tiktai miestelio vaizdu be Šaulių namų. Rengiant spaudai šį leidinį stengtasi fotografuoti tuos pačius vaizdus ir beveik iš to paties taško, kaip fotografavo prieškario laikais albumėlyje neįvardinti fotografai. Tiesa, ne visuomet pasisekė tuos tikslus įgyvendinti. Štai, nufotografuoti Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos varpinę iš tos paties taško jau neįmanoma. Tuomet dar nebuvo paminklo Vaižgantui ir skvero, nebuvo metalinės skvero tvoros, medžių. Dabar auga didžiuliai medžiai, pro varpinę eina elektros laidų eilė, stūkso betoniniai elektros stulpai. Tenka kadrui ieškoti kitos vietos. Juodonių piliakalnis tuomet, prieškaryje, buvo mažai apaugęs medžiais, tad piliakalnis aiškiai matomas, gerai matyti ir ant piliakalnio buvęs kryžius, pastatytas Pirmojo pasaulinio karo aukoms. Dabar fotografuojant tenka gerokai pavaikštinėti aplinkui. Piliakalnis tiesiog nebepanašus į piliakalnį, tarp išlakių medžių jis stūkso tarsi kokiame miške. Šaulių albumėlyje nufotografuota srauni Jaros upė buvo ką tiktai valyta, sutvarkytais, išlygintais krantais. Dabar ši upė gerokai užžėlusi, sekli, seniai netvarkytais, nešienautais krantais. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime tuomet buvo matyti sodybos šiaudiniais stogais, senutėlis medinis kryžius sodžiaus pradžioje. Dabar tų sodybų nebėra. Vietoje Tumams priklausiusių namų, ūkinių pastatų už akmens ir metalo konstrukcijų tvoros po didžiuliu ąžuolu stūkso paminklas Vaižgantui, aplinkui auga išlakūs klevai, liepos. Tumų sodybos vietoje medelius pasodino Kunigiškių kan. Juozo Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos mokiniai su mokytoju Juozu Jokšu 1933-iųjų pavasarį, mirus žymiajam kraštiečiui.
Malaišių pradžioje ir dabar yra kryžius. Jis buvo pastatytas 2007- aisiais metais kraštiečio mokslininko ir literato, didelio Vaižganto kūrybos gerbėjo doc., dr. Juozo Lapienio iniciatyva. Menišką ąžuolinį kryžių Malaišiuose iškobė iš Tauragnų krašto kilęs tautodailininkas doc.,dr. Romualdas Šimkūnas. Dabartiniame Malaišių kaime galima pamatyti ir svėdasiškio menininko Aleksandro Tarabildos sukurtas išraiškingas medines skulptūras, įamžinusias Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ herojus Severiutę, Mykoliuką bei tijūną Rapolą Geišę. Erdvioje aikštelėje stūkso ir iš Malaišių laukų atvilktas Vaižganto mėgtas, kūriniuose aprašytas didžiulis akmuo, vadinamas „Juodžiaus kelmu“.
Per kelias dešimtis metų pakito ir Alaušo bei Beragio (Svėdaso) ežerų vaizdai. Tai galima akivaizdžiai matyti ir albumėlio nuotraukose. Žvelgiant pro Alaušo ežero bangas į Svėdasų miestelį irgi matysis pasikeitimai. Kiek daug naujų mūrinukų miestelyje iškilo, kaip išgražėjo Svėdasai. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, iš tolo matyti nuotraukose bene svarbiausias „orientyras“- vaizdinga Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia su unikalia koplyčia ir varpine.
Taigi, į Svėdasų kraštą pažvelgta dviem skirtingais žvilgsniais- beveik prieš aštuonias dešimtis metų ir dabar.
Šio dėmesio verto albumėlio leidybą finansiškai parėmė Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės labdaros ir paramos fondas bei Šiauliuose veikianti UAB „SALDA“, vadovaujama svėdasiškio verslininko ir menininko, kultūros mecenato, gimtojo krašto patrioto Petro Barono.
