Birželio 14-ąją Svėdasuose bus paminėtos kraštiečio kunigo Aleksandro Papučkos gimimo 100-osios metinės. Jubiliejinis renginys prasidės 14 valandą Šv.Mišiomis Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje. Po jų Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriuje vyks prisiminimų popietė, kurioje mintimis apie kun. A. Papučką dalinsis jo giminės, šį dvasininką pažinoję kiti kunigai, parapijiečiai.
Nuoširdžia tarnyste katalikų bažnyčiai ir tikintiesiems, atsidavimu pasirinktam kunigo pašaukimui jis paliko savo gyvenimo kelyje ryškius pėdsakus.
Plačiai apie šį veiklų žmogų, ištikimą Dievo tarną pasakojama 1997 metais išleistoje iš Svėdasų krašto kilusio, ilgus dešimtmečius kunigavusio Traupyje rašytojo, katalikų bažnyčios metraštininko kunigo Stepono Galvydžio knygoje „Kunigas Aleksandras Papučka“, 1998 metais pasirodžiusioje kunigo Edmundo Rinkevičiaus atsiminimų knygelėje „Tavyje, o Dieve, visa mano viltis“, taip pat autorių kolektyvo parengtame rinkinyje „Svėdasai: praeitis ir dabartis. T.1 (2012 m.), Pasaulio anykštėnų bendrijos internetinėje enciklopedijoje.
Aleksandras Papučka gimė 1914 metų vasario 14-ąją Svėdasų parapijos Sausalaukės kaime ūkininkų Jurgio Papučkos ir Anelės Augulytės- Papučkienės šeimoje. Buvo jauniausias- aštuntasis vaikas šeimoje. ( Tačiau vaikystėje trys broliai ir sesuo mirė, tad išaugo tik Aleksandras ir trys jo seserys). Tėvui anksti mirus, Aleksandras augo su motina bei seserimis Zofija ir Marija.
1922-1926 metais mokėsi Svėdasų pradžios mokykloje. 1926-aisiais pradėjo lankyti ir Užpalių keturklasę vidurinę mokyklą, tačiau susirgo ir paliko mokslus. Pasveikęs liko silpno regėjimo.
Nuo 1927 m. A.Papučka keletą metų mokėsi vargonininkauti pas Svėdasų vargonininką Petrą Vinkšnelį, tuo pačiu namuose dirbdamas žemės ūkio darbus. Išmokęs groti dar ir armonika, kartu su svėdasiškiais Algirdu Jurevičiumi ir Jonu Kasčiu-Kastečka subūrė kaimo kapelą, įkūrė Svėdasų mergaičių mažąjį „Valandų“ chorelį ir jam vadovavo.
1931-1932 m. buvo Andrioniškio, 1932-1938 m. – Adomynės bažnyčių vargonininku. Dirbdamas Kupiškio krašte- Adomynėje- vadovavo įvairioms katalikiškoms organizacijoms, skaitė paskaitas, ruošė vaidinimus, subūrė chorą, sportavo.
1938- aisiais eksternu išlaikė baigiamuosius ketvirtos klasės egzaminus Kupiškio gimnazijoje ir išvyko į Kauną. Čia jis savarankiškai mokėsi, eksternu išlaikė egzaminus ir baigė dar dvi gimnazijos klases.
1940-1946 metais Aleksandras Papučka studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Baigusį mokslus jį 1946 metų balandžio 6 dieną Kauno jėzuitų bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis įšventino subdiakonu, o sekančią dieną- diakonu. 1946 metų birželio 16-ąją Kauno Arkikatedroje Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas A.Papučką įšventino kunigu. Primicijų proga savo pirmąsias šventas Mišias jaunas kunigas aukojo Kaune, Adomynėje ir Svėdasuose.
Pirmoji savarankiško vikaro Aleksandro Papučkos darbo vieta buvo Biržų krašte- Vabalninke. Čia jis darbavosi tik vienerius metus. Nuoširdžiai bendraujantis su parapijiečiais, pelnęs tikinčiųjų pasitikėjimą, pripažinimą kunigas nesutarė su vietine valdžia, tad pasiprašė perkeliamas kitur. 1947 metų rugpjūčio- lapkričio mėnesiais kun. A.Papučka buvo Anykščių bažnyčios vikaras. Čia atsiskleidė ir jo kaip vargonininko pašaukimas, tad kunigas išugdė tikinčiųjų giedojimo meną, ragino parapijiečius melstis giesmėmis. Aktyvų vikarą pradėjo persekioti Anykščių valdžia, tad vyskupas suskubo jį iškelti kitur.
1947-1949 m. jis- jau Salako (Zarasų rajonas) vikaras. Pasižymėjo kaip uolus dvasininkas, ugdė bažnyčios choristus, nelegaliai organizavo sovietinės valdžios draudžiamą „Gyvąjį Rožinį“…
Ilgesnį laiką- nuo 1950-ųjų iki 1964-ųjų kun. A.Papučka buvo Skiemonių Švč.Mergelės Marijos Aplankymo parapijos klebonas. Kurį laiką kartą per mėnesį jam buvo leista aukoti Šv.Mišias ir Burbiškio Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje. Uolus bažnyčios tarnas, tikinčiųjų gerbiamas ir mylimas kunigas ne kartą „užkliuvo“ ir Skiemonių, ir Anykščių valdžiai, sovietiniams aktyvistams. Bet vis nerasdavo „kabliukų“ atsikratyti Aleksandru Papučka. Pagaliau atsirado puiki proga. Kunigui A.Papučkai klebonaujant Skiemonyse, šios parapijos ribose (Molėtų rajono Janonių kaime) 1962 metų liepos 13-14 dienų vakarais vietinei gyventojai Romutei Macvytei-Matukaitei apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Į tą vietą plūsdavo maldininkai, garsas apie apsireiškimą apskriejo labai plačiai. Klebonas pradėtas kaltinti šio apsireiškimo garbinimu, garsinimu, buvo persekiojamas, kol galop iškeltas į nuošalią Surdegio Švč.Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų parapiją. Ir čia jis surado savo vietą. 1964-1965 metais būdamas šios parapijos klebonu, jis suaktyvino choristų veiklą, vaikų katekizavimą, skatino parapijiečių tarpusavio bendravimą, rodė asmeninį pavyzdį kaip reikia atjausti kitus, padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Klebonas išpopuliarino bažnyčios rūsyje tryškusį šaltinėlį, kurį gausiai lankydavo parapijiečiai. Iš Surdegio kun. A.Papučka buvo iškeltas į Biržų rajoną, Kupreliškio Šv.Arkangelo Mykolo parapiją, kur jis išdirbo nuo 1965-ųjų iki pat gyvenimo saulėlydžio.
Pasikvietęs į talką meniškos sielos savo jaunystės draugą svėdasiškį Joną Kastį- Kastečką , suremontavo apleistą bažnyčią, perdažė, įrengė naujas Kryžiaus stotis, sutvarkė šventorių, parapijos ūkio patalpas. Ir šioje parapijoje, ir kitur kunigas Aleksandras Papučka pasižymėjo gailestingumu, labdaringa veikla, paprastumu, šelpė vargstančius, visiems ir visur surasdavo paguodos žodį. Mirus parapijiečiams, kunigas pats eidavo juos apgiedoti, už patarnavimus iš neturtingų žmonių neimdavo pinigų, net pats juos sušelpdavo.
Laisvalaikiu kunigas grojo vargonais, pianinu, fisharmonija, akordeonu, gitara, netgi specialiu vienrankiu pjūklu, kurio išgaunamas garsas panašus kaip smuiko…
Mirė kunigas Aleksandras Papučka 1977 metų birželio 16-ąją Kupreliškyje. Ten bažnyčios šventoriuje esančiose kapinėse jis ir atgulė amžinajam poilsiui. Kapą ženklina iškilus skulptoriaus Dominyko Čepo sukurtas paminklas su Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdu. Antkapyje iškalti prasmingi paties šviesios atminties kunigo A.Papučkos pasirinkti žodžiai: „Tavyje, o Dieve, visa mano viltis“.
Taigi, toks šio iškilaus dvasininko gyvenimo ir tarnystės bažnyčiai kelias bus prisimintas jo gimtajame Svėdasų krašte.
Minėjimą organizuoja svėdasiškių draugija „Alaušas“, Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyrius, Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialas.
