Gražiuose namuose palikęs žmoną Laurą ir dukrelę Paulą, ūkininkas Paulius Leščinskas arė laukus prie kelio Anykščiai – Molėtai. Arti jam padėjo dešimtys gandrų.
Vos dešimt kilometrų nuo Anykščių Skiemonių link, dešinėje kelio pusėje rikiuojasi Katlėrių kaimo trobos. Pasak Skiemonių seniūnijos seniūno Stasio Steponėno, tai labai bendruomeniškas kaimas, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaruoja 133 gyventojai.
Kaime yra keli pienininkystės ūkiai ir taip vadinama koldūninė, kurioje per mėnesį pagaminama 40-60 tonų koldūnų, kukorų, cepelinų…
Augo kolūkmečiu
Ne mažesnis tokio pavadinimo kaimas prie tokio pat pavadinimo ežero yra ir gretimame Utenos rajone, beje, garsėjantis dubenėtais akmenimis. Anykščių krašto Katlėriai gal ir jaunesni už kaimyninius, tačiau jau minėti Ukmergės apskrities seniūnijų 1785 metų inventoriuose. Kaimo būta nedidelio, nes, kaip teigiama Anykščių krašto vietovių žinyne, jame 1923 m. buvo tik 5 sodybos su 27 gyventojais, o apie 1940 – uosius kaime tebuvo 7 sodybos, tik 2001 – aisiais kaimo gyventojų skaičius buvo perkopęs pusantro šimto.
Katlėriuose mažažemio valstiečio rekruto šeimoje gimė Juozas Milašiūnas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių, platinęs lietuviškus leidinius visoj Aukštaitijoj. Mirė jis 1943 m. Panevėžyje, o jo buvusį namą Smėlynės gatvėje žymi memorialinė lenta.
Kaimas išaugo kolūkmečiu, tapęs centrine Černiachovskio kolūkio gyvenviete. Buvo pastatytas vaikų darželis ir pradinė mokykla, parduotuvė – valgykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kolūkis turėjo kaimo pavadinimą iki tol, kol iširo.
Bendruomenės namai –
visų namai
Pradinė mokykla Katlėriuose veikė iki 2009 – ųjų, o ją uždarius kaimo bendruomenė sukruto ir savo entuziazmo bei europinės paramos dėka pastatą prikėlė naujam gyvenimui. Pasak kaimo bendruomenės pirmininkės Raimondos Baurienės, bendruomenėje yra 50 narių, iš kurių kelios dešimtys reiškiasi labai aktyviai. „Džiugina kaimo žmonių bendruomeniškumas, – sakė R. Baurienė. – Darbuose paskendę ūkininkai Dalia Leščinskienė, Birutė ir Alvydas Inčirauskai, Vida ir Kęstutis Šukiai ir kiti prisideda prie renginių organizavimo. Dirbame kartu su renginių organizatore Regina Stroliene, kaimo seniūnaite Lina Žygiene. Kaimas atsigauna“.
„Pagrindinė kaimo šventė, vykstanti birželio mėnesį, vadinasi „Grįžkim į Katlėrius, – papildė bendruomenės pirmininkę seniūnaitė, pastebėjusi, kad joje buvo prisiminti ir pagerbti buvę kolūkio pirmininkai, melžėjos, mechanizatoriai. „Juk jų indėlis į kaimo istoriją yra didelis, jų sukurtą materialų turtą paveldėjome. Rudenį, nuėmus derlių, švenčiame kartu su Skiemonių bendruomene, sveikiname jubiliatus. Ši šventė vienais metais vyksta Skiemonyse, kitais – Katlėriuose. Mūsų bendruomenė draugauja su Zarasų rajono Salako bendruomene „Sakalas“ ir Tauragės rajono Aukštupių bendruomene „Aukštadabrupis“, lankomės vieni pas kitus“.
Pasak L. Žygienės, kaime yra nemažai sportuojančio jaunimo, kuris irgi šliejasi prie bendruomenės namų. „Tarp jų – gimnazistė, rajone garsi slidininkė Silvija Adamonytė“, – pastebėjo seniūnaitė.
Bendruomenei pavyko įgyvendinti ir dar vieną sumanymą – bendruomenės namuose įsteigti bibliotekėlę, nes bibliotekos filialo, nei bibliobuso seniai nebėra. Pirmąsias knygas padovanojo buvęs LR Seimo narys Antanas Baura.
Koldūnai pasiekia
Didžiąją Britaniją
Kolūkmečio parduotuvė – valgykla niekada nebuvo be šeimininko, vienokią ar kitokią veiklą čia vystė vienas kitą keičiantys verslininkai. Tačiau, ne visada sėkmingai, kol, taip vadinama koldūninė, prieš 12 metų tapo UAB „Agrogrupė“ nuosavybe. Beje, prieš mėnesį pasikeitė šios bendrovės savininkai ir tarp akcininkų dabar yra sėkmingai verslą plėtojantis anykštėnas Vygantas Šližys. Jis minėjo, kad bendrovėje esminių pokyčių nebus, nes yra suformuotas darnus kolektyvas, kurio apie pusę sudaro vietiniai gyventojai. Bendrovėje dirba 22 žmonės, kurie per mėnesį pagamina apie 40 – 60 tonų koldūnų. Pasak komercijos direktorės Ievos Lukošiūtės, Katlėriuose pagamintų koldūnų, kukorų, cepelinų galima nusipirkti Anykščių parduotuvėse, tačiau dalis produkcijos eksportuojama į Latviją ir netgi pasiekia Didžiąją Britaniją. „Mūsų įmonės žmonės įdeda labai daug rankų darbo, kad produktas būtų skanus, – sakė I. Lukošiūtė. – Naudojame natūralius lietuviškus produktus, o ne jų pakaitalus. Virtinius su varške ir mėlynėm savo vaikams noriai perka mamos, nes žino, kad virtiniuose tikra varškė ir mėlynių uogos“. I. Lukošiūtė džiaugėsi vietiniais, įmonėje dirbančiais darbuotojais: Birute Palubinskiene, Kristina Adamonyte, Aldona Andrikoniene ir minėjo, kad gerų darbuotojų trūksta, nes juos brangina ir vietiniai ūkininkai.
Kaimo Karalius
Spalio mėnesį 97 – ąjį gimtadienį švęsiantį Praną Karalių radau sėdintį su kryžiažodžių žurnaliuku rankose. Ketverių metukų į šį kaimą su tėvais atsikėlęs senolis nūnai amžino poilsio jau palydėjo 4 savo brolius ir seserį, su žmona Ona užaugino 7 vaikus ir džiaugiasi, kad senatvėj neliko vienišas – kartu gyvena ir juo pasirūpina duktė Laimutė ir sūnus Algis. Jis jau susilaukė 13 anūkų ir 11 proanūkių. Paklaustas, ar žino jų visų vardus, senolis tik nusišypsojo ir atsakė – „Žinoma“.
Ūkininkai atostogauja
su dukrom
„Pirmą kartą per 20 metų 3 dienas atostogavau Druskininkuose. Pavadavo dukra studentė Silvija. Dabar ji su tėčiu Kęstučiu, sese Justina ir jos vyru išvažiavo į Palangą. Nežinau, kada grįš, kaip jiems ten patiks, – šypsojosi ūkininkė Vida Šukienė. – Žieminius nukūlėm, o vasarojų pjauti dar ankstoka“. Ši šeima dirba apie pusantro šimto hektarų žemės ir augina penkias dešimtis galvijų. Veterinarijos akademiją ir Agropromo valdymo mokyklą baigusi moteris teigė, kad žinios jai labai praverčia, be to, ji labai myli gyvulius ir tuojau pat pridūrė, kad ir žmones. „Čia mano darbas ir poilsis“, – sakė V. Šukienė, džiaugdamasi savo ūkiu ir, kad pavyko užauginti labai geras, darbščias dukras. – Dar besimokydamos J. Biliūno gimnazijoje jos man padėdavo. Trylikametė Justutė pamelždavo vienuolika karvių, o devynmetė Silvija penkias. Silvija studijuoja Vilniaus universitete mediciną, o Justina mokosi V. Riomerio universiteto magistratūroje“.
V. ir K. Šukių ūkyje dirba 4 samdomi darbininkai, kurių darbu ūkininkai patenkinti. Šešiasdešimtmetis Jonas Šaučiūnas motoroleriu atvažiuoja iš Anykščių, o broliai – 20 metų Vaclovas ir 23 – jų Povilas Misiūnai gyvena netoliese. Ūkyje dirba vos keliais metais už juos vyresnė Jolanta Ročienė.
