Esam rinkėjų tauta. Vasarą rinkome uogas, dabar renkame grybus, pavasarį rinksime merus. Tarybiniais metais taip pat viską rinkome. Tiesa, tada nebuvo merų, todėl tarpsezoniu, kai nederėjo nei grybai, nei uogos, – rinkdavome butelius.
Būtų mūsų valia, tai ne tik merus, bet ir seniūnus, net progimnazijų režisierius išsirinktume tiesiogiai. Tiesiogiai išrinktas režisierius būtų atskaitingas rinkėjui, o už operą vietoj žadėtos tragikomedijos su šlaku kraujo, jį būtų galima bausti per kitus rinkimus balsuojant už Lenkų rinkimų akcijos kandidatą. Jaustis reikšmingam yra malonu, kol susireikšminimas nenurauna stogo.
Valdžia žinodama, kad esame rinkėjų tauta, prieš 2011 metų savivaldos rinkimus pametė tiksinčią bombą – leido į vietos tarybas kandidatuoti nepartiniams asmenims arba jų grupėms. Kitaip tariant, į valdžią leista eiti visiems, kas netingi, net neprašant Audroniaus Gusto pažymos. Medžiotojams reikia Psichikos sveikatos centro pažymos, o va valdovais gali būti kiekvienas anoniminis Napaleonas. Aišku, ir partijose pilna ir Napolionų, ir Dezdemonų ir net Bucefalų, bet vis tiek yra šioks toks filtras.
Tiksinti nepartinių bomba 2011 metais nesprogo – partijos nespėjo susiorientuoti kaip su tais laisvais ir nepriklausomais galima žaisti. Jie, nepriklausomieji, gali būti tiesiog diversiniais būriais, kurių užduotis – nusiurbti balsus. Pavyzdžiui, Auleliai tradiciškai balsuoja už Darbo partiją – būtina nepriklausomais kandidatais iškelti tris vietinius ir Auleliai balsuos už saviškius… Darbo partija ten gaus špygą, šnypštą, aišku, surinks ir vietiniai. Balsai bus surinkti ir išmesti į patvorį, taigi pasiektas tikslas.
Tiesioginiai merų rinkimai yra gėris, grožis, festivalis. Tačiau, ir dabar rajoną valdo kas netingi. Mano įsitikinimu, labiausiai netingi SAVIVALDYBĖS DIREKTORIUS VILIUS JUODELIS. Kas bus po tiesioginių rinkimų? Kol kas nėra apibrėžti to tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai, bet, braižyk nebraižęs, kartais atsitinka taip, jog įgaliojimai – sau, valdovas – sau, o strateginius ekonominius sprendimus priima Kultūros skyriaus specialistas.
Kartu su pirmuoju merų rinkimų turu įvyks ir savivaldybių tarybų rinkimai. Teoriškai į antrąjį merų rinkimų turą turėtų pakliūti dviejų daugiausiai Taryboje mandatų gavusių partijų atstovai. Teoriškai abu į antrąjį turą patekę pretendentai į merus neturėtų tartis tarpusavyje, jų partijų koalicija Taryboje turėtų būti negalima. Toliau grimztant į teoriją, abu į antrąjį turą patekę asmenys turėtų bandyti perimti kitų tarybinių (t.y. į tarybą patekusių) partijų elektoratą ir tų partijų veikėjams dalinti postus. Bet teorija, brolau, sausa šaka… Praktiškai vienas iš į antrąjį turą patekusių asmenų gali pasiduoti be kovos, savo partijai už tai išsiderėdamas ir vicemero, ir administracijos direktoriaus, ir šio pavaduotojo, ir trijų mero patarėjų pareigas. Ir kas gi tada tokį demokratišką rajoną valdys? Bet kuris iš tokio mero patarėjų bus svarbesnis už merą. Šia, tau, per demokratiją!
Kita vertus, labai realu, jog valdančioji koalicija rajono Taryboje bus sudaryta be mero partijos. Per visą Lietuvą tokių nesąmonių bus. Ir ne viena. Tarkim, meru tampa liberalas, o socdemai su „konservais“ kartu turi 13 mandatų. Vicemerą jie, žinoma, išsirenka iš saviškių. Administracijos direktorius būdavo skiriamas mero teikimu, bet jį tvirtino Taryba. Jei mechanizmas nebus pakeistas, meras savo noru direktoriumi siūlys asmenį iš priešų stovyklos. Tad bus paveikslas aliejumi šitoks: meras – opozicijos lyderis; vicemeras – rajono tarybos pirmininkas, įstatymus leidžiančiosios valdžios vadovas; administracijos direktorius – vykdomosios valdžios vadovas.
Pagal šitą schemą, regis, net kritus butelių vertei, juos rinkti yra racionaliau, nei merą…
