Du požiūriai:
Vaikinas:
– Sėdim su Juste, žiūrim televizorių, galvoju, kaip čia ją apkabinus… Tik staiga matau, kad ji samonės neteko, akys užmerktos, ant manęs užkrito, pliaukštelėjau per žandus porą kartų, atsipeikėjo, paskui kažko supyko, apsiverkė ir pabėgo.
Mergina:
– Sėdim su Gintaru, žiūrim televizorių, galvoju, kaip būtų gera, jei apkabintų, pabučiuotų… Kažkaip atsipalaidavau, užsimerkiau, prisiglaudžiau prie jo, o jis man – į snukį, į snukį…