Maisto produktų naudingumas žmogui vertinamas pagal tai, kiek jie turi ląstelienos, vitaminų, mineralų ir kitų maistingų medžiagų. Produktai taip pat vertingesni tuo, kuo juose yra daugiau antioksidantų (tokių kaip vitaminai A, E), bei jei jie padeda sumažinti širdies ir kitų ligų riziką. Taip pat svarbu paminėti, jog produktų maistingą vertę išsaugo galimybė juos valgyti kuo mažiau apdorojus termiškai.
Skirtingi sveikos mitybos specialistai žmogui naudingiausius produktus vertina įvairiai, tačiau yra keletas produktų dėl kurių dauguma tikrai sutinka.
Riešutai. Nors kai kurie riešutai gali būti vieni didžiausių alergenų, tačiau be to jie yra labai maistingi ir ypač naudingi žmogaus organizmui. Labiausiai vertinami graikiniai riešutai bei migdolai. Tik perkant riešutus svarbu žinoti, jog jie augo natūraliai (organiškai) ir papildomai jie nebuvo maitinami trąšomis bei nepurškiami pesticidais.
Migdolai yra ląsteliena turtingiausi riešutai. Jie taip pat turi daug magnio, geležies, kalcio bei vitamino B2. Kalcio jie turi taip pat daugiausiai iš likusių riešutų – maždaug 7 riešutėliai turi daugiau nei 22 mg. kalcio. Tas pats kiekis migdolų žmogui suteikia 15 proc. dienos vitamino E normos.
Daugumą migdolų riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, kurios yra labai reikalingos sveikai širdies sistemai palaikyti. Graikiniai riešutai papildomai turtingi Omega 3 rūgštimi, kuri yra atsakinga už gerą mūsų nuotaiką bei apsaugo nuo vėžinių ląstelių dauginimosi.
Graikiniai riešutai nors ir minimaliai, bet saugo odą nuo saulės nudegimų (odą galima teptis graikinių riešutų aliejumi, tačiau aktyvios saulės metu vien tik jo nepakanka). Graikiniai riešutai teigiamai veikia mūsų miegą.
Obuoliai. Šis nebrangus ir daugeliui prieinamas vaisius dažnai vadinamas stebuklingu. Obuoliai aktyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Švieži obuoliai taip pat turi daug vitamino C, kuris yra natūralus antioksidantas ir saugo organizmo ląsteles.
Vitaminas C taip pat tvirtina kapiliarų ir didesnių kraujagyslių sieneles, taip gerindamas visą kraujotakos sistemą. Jis taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį. Obuoliai yra puikus antioksidantų šaltinis, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų, skatinančių organizmo senėjimo procesus.
Šilauogės. Šios uogos yra didis mūsų smegenų „draugas“ ir pagalbininkas. Mokslininkai padarė tyrimą, po kurio paaiškėjo, jog vyresnių žmonių, kurie valgė kur kas daugiau šilauogių, kognityviniai sugebėjimai išliko daug geresni. Šilauogės mus saugo nuo širdies ligų, diabeto bei vėžinių ligų.
Šios uogos taip pat padeda išlaikyti geresnę trumpalaikę atmintį ir nutolinti senėjimo procesus. Nedaug kalorijų turinčios uogos mums dovanoja daug vitamino C (puspilnė stiklinė šilauogių turi 2,7 g skaidulų bei 10,8 mg vit. C.)
Česnakas. Ši daržovė stipriai veikia antibakteriškai. Ji organizme naikina blogąsias bakterijas. Česnakas taip pat mažina organizme vykstančius uždegiminius procesus, mažina cholesterolio lygį kraujyje bei aukštą kraujospūdį. Tačiau gaminant svarbu žinoti, jog ilgiau nei 10 min. aukštoje temperatūroje kaitinamas česnakas praranda savo maistingąsias savybes.
Avokadai. Nors patys atrodo, jog yra labai riebūs, tačiau avokadai labai gerai mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Avokadai turi daug skaidulų bei B grupės vitaminų. Avokadus rekomenduojama valgyti su kitais produktais, turinčiais beta karoteno.
Pasirodo, jog avokadai padeda žmogaus organizmui pastarąją medžiagą įsisavinti kur kas geriau. Avokadai labai naudingi žmogaus organizmui, nes be polinesočiųjų riebalų rūgščių juose gausu kalio, vitamino E, bei folio rūgšties.
Špinatai yra tikras energijos šaltinis. Jie turi daug vitamino A ir C, taip pat magnio. Ši lapinė daržovė stiprina imuninę sistemą, o joje esantis beta karotenas ir liuteinas labai padeda regėjimui – špinatus rekomenduojama valgyti susilpnėjus naktiniam matymui.
Tyrimai įrodė, jog kovojant su vėžinėmis ligomis, špinatai yra vienas stipriausių ir efektyviausių ginklų.
Pupelės (įskaitant ir raudonąsias) turi itin daug geležies, fosforo bei kalio, proteinų ir maistinių skaidulų. Kuo tamsesnės pupelės, tuo daugiau jos turi antioksidantų. Mokslininkai teigia, jog tie kurie pupeles valgo keturis kartus per savaitę 22 proc. sumažina tikimybę susirgti širdies sistemos ligomis. Tas pats kiekis pupelių taip pat mažina krūties vėžio tikimybę.
Citrinos. Viena citrina turi daugiau 100 proc. reikalingos dienos vit. C normos. Pastarasis reguliuoja cholesterolio lygį bei stiprina kaulus. Citrinos mažina uždegiminius procesus organizme.
Taip pat labai naudinga griežinėlį citrinos įmerkti į žalios arbatos puodelį, nes rūgštis iki 80 proc. padidina organizmo gebėjimą įsisavinti arbatos turimus antioksidantus.
Kviečių gemalai. Jie yra pačios naudingiausios išgrynintos grūdų medžiagos ir turi itin daug ląstelienos, maistingų medžiagų tokių, kaip magnis, fosforas, geležis, cinkas bei tiaminas.
Jie taip pat turi daug angliavandenių, maistinių skaidulų ir šiek tiek riebalų bei daugybę vitaminų (A, A1, B1, B2, B6, D2, E, PP). 2-4 valgomieji šaukštai kviečių gemalų yra rekomenduotina dienos norma. Juos galima įmaišyti į įvairius kepinius, pabarstyti ant salotų, duonos ar sumuštinių. Taip pat juos labai patogu valgyti su jogurtu ar kefyru.
Žuvis. Laukinė žuvis, skirtingai nei galvijai, minta tik natūraliai vandenyje besiveičiančiu maistu, kuris yra gausus mineralų, o tarp jų svarbiausio – jodo. Sveikiausia valgyti sūriavandenes riebiąsias žuvis (tačiau svarbu, jog jos būtų augusios laukinėmis sąlygomis, o ne žuvų fermose) – lašišas, upėtakius, skumbres, silkes, sardines.
Šios yra pagrindinis Omega 3 rūgšties šaltinis. Ši rūgštis reguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, teigiamai veikia nervų sistemą, o šiose žuvyse esantis niacinas (B grupės vitaminas) veikia profilaktiškai prieš alzhaimerio ligą ir gerina atmintį. Tokios žuvys taip pat turi daug proteinų bei vitaminų A ir D.
Valgant riebiąsias žuvis mažėja tikimybė susirgti artritu ar susidurti su kitomis sąnarių problemomis. Nustatyta, jog valgant laukines riebiąsias žuvis vieną arba du kartus per savaitę ilgėja gyvenimo trukmė.
