Valdžios pastangos Lietuvoje mažinti alkoholio suvartojimą yra netinkamos ir kol kas bevaisės. Taikomus metodus nemaža dalis šalies gyventojų sugeba apeiti nelegaliais būdais. Tokias išvadas leidžia daryti RAIT rinkos analizės ir tyrimų grupės atliktas lietuvių alkoholio pirkimo įpročių tyrimas.
Valdžios pastangos Lietuvoje mažinti alkoholio suvartojimą yra
netinkamos ir kol kas bevaisės. Taikomus metodus nemaža dalis šalies
gyventojų sugeba apeiti nelegaliais būdais. Tokias išvadas leidžia
daryti RAIT rinkos analizės ir tyrimų grupės atliktas lietuvių
alkoholio pirkimo įpročių tyrimas.
Tyrimas parodė, jog alkoholį perka net 86 proc. 18-74 metų Lietuvos
gyventojų. Trečdalis šio amžiaus lietuvių alkoholį perka bent kartą per
mėnesį, penktadalis tai daro bent kartą per savaitę.
Statistiškai dažniau alkoholį perka vyrai, jaunimas (18-34 m.),
gyventojai su aukščiausiomis pajamomis (per 1300 Lt vienam šeimos
nariui per mėnesį), taip pat dirbantys asmenys.
Dažniausiai
alkoholis įsigyjamas didžiuosiuose prekybos centruose (65 proc.),
maisto prekių parduotuvėse (37 proc.). 6 proc. respondentų alkoholį
įsigyja specializuotose alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Likusieji
gėrimus perka degalinėse, kioskuose.
Alkoholis įsigyjamas ir
nelegaliose prekybos vietose. 0,6 proc. apklaustųjų alkoholį perka iš
privačių asmenų, draugų, pažįstamų, kaimynų.
Tyrimo duomenys rodo, jog trečdalis (30 proc.) lietuvių alkoholį perka po 22 val. 69 proc. po 22 val. alkoholio neperka.
Dar prieš priimant įstatymą, draudžiantį alkoholiu prekiauti po 22
val., pusė apklaustų lietuvių teigė alkoholį pirksiantys iš anksto, net
ketvirtadalis nurodė, jog ieškos nelegalių jo įsigijimo kelių.
Sumažinti alkoholio vartojimą keliant kainas, atrodo, taip pat
nepavyks. Apklausa rodo, jog alkoholiui pabrangus 30 proc., 40 proc.
pirkėjų apsisprendimui tai nepadarytų jokios įtakos. 27 proc. žmonių
pirktų pigesnį alkoholį. Likusieji alkoholio nepirktų, arba ieškotų
vietų, kur ši prekė pigesnė.
