„Žalios rasos“ vadovė Rasa Čirienė vylėsi sudominti biodinamine žemdirbyste ir anykštėnus. Autoriaus nuotr.
Šiandien Anykščių kultūros centre ir prie jo vyksta Velykų mugė, kurioje verslininkai, gėlininkai, ūkininkai siūlo anykštėnams savo gaminius. Prekybos vieta mugėje nieko nekainuoja.
Vienas iš mugės organizatorių, mero patarėjas Antanas Baura tradicinėje mugėje išskyrė ekologinės krautuvės „Žalia rasa“ biodinaminius produktus, kurie pagaminti iš aerodinamine žemdirbyste užaugintų produktų. A. Bauros nuomone, Anykščių krašto ūkininkai galėtų susidomėti šia žemdirbyste.
„Žalios rasos“ vadovė Rasa Čirienė pasakojo, kad biodinaminės žemdirbystės ištakos siekia 1924 mrtus ir yra aukštesnė ekologinio ūkininkavimo pakopa į kurią reikia žvelgti filosofiškai, o ūkį – kaip į vieną save išlaikantį uždaro ciklo gyvą organizmą, saveikaujantį netgi su kosmosu. „Viena pagrindinių biodinaminio ūkininkavimo sąlygų yra atkurti natūralius dirvodaros procesus, tad net ekologiniam ūkiui pereiti prie biodinaminio reikia kelių metų. Pavyzdžiui, viena sąlygų yra laikyti karves, būtinai su ragais. Karvių ragai, skirtingai nei kitų raguočių, yra gyvi ir turi energetinę reikšmę, o jų pervirškinta žolė yra derlingumo pagrindas, – sakė R. Čirienė visoje Lietuvoje skatinanti biodinaminę žemdirbystę. – Sveikos mitybos pagrindas yra sveikas javas, o visų biodinaminių gaminių, kuriais prekiaujame, pagrindas yra ypač griežtai sertifikuoti ekologiški produktai, kurių kiekvienas turi savo paskirtį. Visi biodinaminiai produktai pažymėti tarptautiniu „Demera“ ženklu. Reikia džiaugtis, kad turime tiek kiaulpienių, jos šviesina aplinką, saulės ir žvaigždžių energiją kaupia kraujažolės, o dilgėlės simbolizuoja derlingumą, ąžuolo žievė – stiprybę, valerijonas kaupia fosforą ir ramina…“
„Žalioji rasa“ Anykščiuose siūlė kosmetikos su žaliuoju moliu iš Sicilijos, dekoratyvinės kosmetikos, kempinių, žolelių arbatos ir kitų, deja, nepigių produktų.
Tuo tarpu į mugę su keliais kaimiečiais nuo Levaniškių atvažiavusį poetą Povilą Kulvinską domino paprasčiausi kaimiški lašiniai, kurių nusipirkti jis nerado, tad gerokai supyko, poetiškai pastebėdamas, kad nebėr šiaudinės Lietuvos, nebėr ir lašinių. O čia dar mero patarėjas Antanas Baura vietoj lašinių pasiūlė bizūno, kad kaimiečiai į miestą lašinių atvažiavo pirkti, užuot kiaules auginę. „Kas eiles rašys, jei aš kiaules auginsiu“, – pyko poetas, aktorius, kultūros organizatorius Povilas Kulvinskas.
