Kuo greičiau sušyla orai, tuo anksčiau „atsibunda ir į trasą“ išeina erkės. Itin pavojingos erkės pavasarį, nes po žiemos miego dirvožemyje, jos aktyviai ieško maisto – žmonių ar šiltakraujų gyvūnų kraujo. Ir jaunos, ir subrendusios erkės vienodai dažnai būna dviejų ligų – Laimo ligos ir erkinio encefalito platintojos.
Kaip apsisaugoti šių kraujasiurbių „Anykšta“ teiravosi Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytojos Aurikos Treščenko.
Paklausta, ar savo pacientams pataria skiepytis nuo erkinio encefalito, gydytoja sakė: „Savo pacientų aktyviai skiepytis nuo erkinio encefalito neagituoju. Jeigu su žmogum pradedame kalbėtis apie erkių platinamas ligas, paaiškinu, kad nuo erkinio encefalito derėtų pasiskiepyti. Paaiškinu ir kokie galimi Laimo ligos simptomai, bei abiejų ligų komplikacijos. Purškalai negali pilnai apsaugoti nuo erkių įkandimo, nes pacientai vis dažniau parsineša jas iš įprastinės namų aplinkos – savo sodo ir daržo. Nuolat purkštis nuo erkių nėra reikalo, be to, kai kurie purškalai neigiamai veikia odą“.
Nuo erkinio encefalito neužtenka pasiskiepyti vieną kartą, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, reikia žinoti, kaip teisingai skiepytis. Gydytoja A. Treščenko vardija tokį skiepų eiliškumą: „Skiepijama keliais etapais. Pirmas skiepas, tuomet antras skiepas po 1 mėnesio, trečias – po 6-12 mėnesių. Pakartotini skiepai (sustiprinamosios dozės) – pirmoji po 3 metų, vėliau kas 5 metus“.
Kūdikius nuo erkinio encefalito galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Gydytoja priduria, kad jeigu kūdikis lauke būna tik paguldytas į vežimą, tai dar nereiškia, kad erkėms jis nepasiekiamas: „Net ir ant ramiai kur nors parke vežimėlyje snaudžiančio kūdikio gali užropoti erkė ir įsisiurbti“.
Pati gydytoja teigia, kad erkinio encefalito vakcina yra pasiskiepijusi jau kokius ketverius metus: „Prisipažinsiu, tą padariau tik tuomet, kad iš rankos išsitraukiau ganėtinai riebią erkę. Kol nepajauti pavojaus, kažkaip laiko tam neatsiranda…“