Labai gerai, kad Virgilijus Aloyzas Milaknis pareiškė, jog išeina iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. Net jeigu pradėjęs eiti iš partijos jis į ją sugrįš, vis tiek politinės sistemos ir politikų veiklos šaržą jau bus pateikęs. Ačiū Jam. Ačiū už įspėjimą, kad partijos ir valdiškas darbas yra pavojingiau už rūkymą.
V.A.Milaknis TS-LKD nariu buvo 22 metus, todėl teigė manąs, kad partija juo turi pasirūpinti. Tuo tarpu TS-LKD Anykščių skyriui jis visai nerūpi – V.A.Milaknis liko be valdiško postelio ir įkopęs į šeštąją dešimtį turi gyvenimą pradėti iš naujo. Liūdna ir pikta. Ypač pikta todėl, kad TS-LKD išliko rajono valdžioje, bet be 22 metus partijai atidavusio V.A.Milaknio.
Tiesa, kai peržiūrėjau šio politiko biografiją, išsiaiškinau, kad jis beveik per visą savo partinę karjerą buvo partijos maitinamas. Pradžioje jį meras konservatorius Saulius Nefas paskyrė Viešintų seniūnu, paskui konservatoriams sudarius koaliciją su liberalais, V.A.Milakniui atiteko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo portfelis, o paskutinius aštuonerius metus jis buvo mero konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus patarėju. Bent už 17 metų iš 22 praleistų partijoje V.A.Milakniui partijos dėka buvo mokama alga… Bet štai nebėr algos – nebereikia ir partijos.
Visai nenoriu smerkti V.A.Milaknio už, regis, iš pirmo žvilgsnio negarbingą poelgį. Geriau įsižiūrėjus – jo poelgis kaip tik garbingas, normalus parodymas, kam normaliam žmogui gali būti reikalinga partija.
Anykščių politikoje dalyvauja keli šimtai žmonių. Dalis tų politikų yra formalūs veikėjai, kurie iš priklausymo partijai turi realios naudos arba bent mano, kad naudos turi. Yra keli žmonės, kurie politikuoja dėl sportinio intereso, jei norit idealizmo. Pavyzdžiui – chirurgas Giedrius Klimkevičius ar mokytoja – pensininkė Aldona Daugilytė. Ir yra gal 20-30 politikų-profesionalų. Tie profesionalai politikai niekuo neprofesionalesni už neprofesionalus, jie tik paprasčiausiai nebegali ar nebenori prasimaitinti kitais būdais. Tai žmonės, kurie per savo politinę veiklą neteko profesijų arba jų niekada net ir neturėjo. V.A.Milaknis – vienas iš tų tikrųjų Anykščių politikos profesionalų. Kur jam dėtis netekus valdiško darbo? Pagal profesiją dirbti? Darbų mokytoju? Ir laisvų darbo vietų nėra, o jei ir būtų, V.A.Milakniui, manau, mokyti vaikus pjaustyti „lobziku“ nebesinori…
Politikos profesionalais laikyčiau ir postų netekusius socialdemokratus Donatą Krikštaponį bei Vilių Juodelį, ir „valstietį“ Antaną Baurą, ir kitą konservatorių Valentiną Patumsį. Tačiau, šis ketvertas buvo ir yra gerokai saugesnis nei V.A.Milaknis, todėl jie mažesni profesionalai. V.Patumsis ir D.Krikštaponis jau gauna pensijas, V.Juodelis ir A.Baura – netrukus gaus. D.Krikštaponis turi kaimo turizmo sodybą, kiti trys – mažesnius ar didesnius ūkius. Bet, tarkim, A.Bauros net ir užnugaris nuo profesionalumo negelbėja – jis netrukus taps savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju. Spėčiau, kad ir V.Patumsiui bus surastas koks nors, kad ir labai kuklus valdiškas darbelis. Politikais-profesionalais reikia rūpintis. Ir kuo didesnis profesionalas, tuo – labiau bejėgis…
„Politinė partija – tai būrys žmonių susivienijęs tam, kad paimtų ir pasidalintų valdžią, postus ir įtaką.“ – panašiai taip, na beveik taip, skamba apibrėžimas, kas yra partija. Ir nėra čia ko maivytis, ir vaidinti idealistų. Nieko tame blogo nematau… Problema yra politikų – profesionalų skaičiaus augimas, dauginimasis. O jų daugėja dėl užsimiršimo, jog partija nebūtinai maitins iki gilios senatvės. Akivaizdu, kad meras liberalas Kęstutis Tubis profesionalų skaičių didina. Kur dėtis pvz. administracijos direktorės pavaduotojui Sauliui Rasalui, kai kada nors neteks šio darbo? Kam po ketverių metų bus reikalingas ir tinkamas mero patarėjas Donaldas Vaičiūnas? Na, administracijos direktorė Veneta Veršulytė per ketverius metus gal ir netaps visiška politikos profesionale, bet jei valdžioje prabus 17 metų… Metams valdžioje bėgant ir protingi žmonės tampa profesionalais.
„Esu be specialybės ir be darbo,
Ir Lietuvos Respublikai aš – nulis.
Man, šneka žmonės, pasimaišo kartais –
Iškėlęs kirvį aš vaikaus mėnulį.
Kodėl? O ko jis šviečia, bet nešildo?
Kaip Konstitucija… Man gelia širdį –
Mane Tėvynė pametė po tiltu
Tais metais… Laisvės ašarom nugirdžius.“ – apie juos kažkada įspėjo Klasikas. O dabar dar priminė ir V.A.Milaknis.
