Birželio 13-ąją Anykščiuose susitiks šimtas ar daugiau įvairaus amžiaus žmonių, kurie turi vieną bendrą protėvių šeimą. Čia rengiamas Baranauskų giminės susibūrimas, kuriam obalsį suteikė žymiausias šios giminės atstovas Antanas Baranauskas: „Po šituo stogu viešėt patogu“.
Po platųjį pasaulį – nuo Uralo kalnų iki Ramiojo vandenyno pakrantės Kalifornijoje – šiuo metu yra pasklidę per 300 įvairaus amžiaus asmenų, kurie gali tvirtinti, jog yra patys artimiausi poeto ir vyskupo Antano Baranausko giminės.
Visi jie yra tiesioginiai vienos XIX a. vidurio Anykščių miesto gyventojų šeimos – Jono (1802–1868) ir Teklės Pavilonytės (1803–1872) Baranauskų, „Anykščių šilelio“ autoriaus tėvų, penktosios, šeštosios ar septintosios kartos palikuonys.
Nei Antanas, nei jo jaunesnysis brolis Juozapas Baranauskų giminei vaikų neužaugino. Užtat iki šių dienų gyvena ir Baranauskų giminę toliau stiprina Antano brolių Jono ir Anupro bei sesers Rozalijos Baranauskaitės-Zlatkuvienės palikuonys.
Jono Baranausko giminę tęsė ne tik rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, jo vaikai ir anūkai, bet ir meno pasaulyje garsi Šaltenių šeima, žinomos Pavilonių ir Navikų giminių šakos.
Anupro Baranausko giminės šaka per tremtis nusidriekė į Rusiją ir Kazachstaną, pasiliko Žemaitijoje ar įsikūrė Klaipėdoje, Vilniuje. Tik šioje šakoje iki šių dienų dar išliko ir senoji Baranauskų pavardė – kitose šakose jos jau nebėra.
Gausiausias ir stipriausias tarp Baranauskų yra Rozalijos Zlatkuvienės palikuonių būrys. Vyskupo Antano sesuo, nutekėjusi į Piktagalio kaimą, sulaukė devynių vaikų, iš kurių trys sūnūs ir dukra XX a. pradžioje užaugino savo gausias šeimas. Šiame Zlatkų būryje – ir anykštėnas krepšinio treneris Vaidutis Zlatkus, ir per santuokas plačiai išsišakoję ne tik Zlatkai, bet ir Švilpai, Katinai, Dimonai, Simaškai, Balaišiai, Zubrickai…
Du dešimtmečiai praėjo nuo paskutinio Baranauskų giminės susibūrimo istorinėje tėvonijoje Anykščiuose – A. Vienuolio-Žukausko memorialinėje sodyboje-muziejuje. Per šį laiką nebeliko būrio vyresniosios kartos atstovų, dar spėjusių su džiugesiu pasveikinti atgimusią laisvą Lietuvą. Užtat išaugo, šeimas sukūrė ir jau savo vaikus augina nauja Baranauskų lizdo paukščių karta. Daugumai jų šis Baranauskų giminės susitikimas bus pirmoji pažintis su savo garbinga kilme.
Susitikusi prie Vyskupo paminklo, giminė šeštadienį nuo 13 val. melsis Šv. Mato bažnyčioje už savo protėvius, dovanojusius gyvastį visiems, gyvenusiems XIX–XX amžiuose ir XXI amžių pasitikusiems, paskui aplankys artimųjų kapus Anykščių senosiose kapinėse.
Nuo 15 val. prasidės Baranauskų giminės susitikimo programa A. Vienuolio-Žukausko sodyboje. Čia 17 val. laukiami ir visi anykštėnai, kuriuos kasmet suburia Muziejaus rengiamų Antaninių tradicija. Prie A. Baranausko klėtelės Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas (ne giminaitis, bet Baranauskus irgi labai gerbiantis) vaidins monospektaklį „Akių sunka“ (Vyskupo Antano Baranausko gyvenimas).
Muziejuje tą šeštadienį veiks unikalių eksponatų – įvairiuose šalies muziejuose saugomų Baranauskų giminės relikvijų paroda, bus eksponuojami 5-osios kartos atstovo tapytojo Arvydo Šaltenio kūriniai, primenantys giminės istoriją, sodybvietėje pirmąkart nusidrieks net 6 metrų pločio ir dviejų šimtmečių gylio Baranauskų giminės genealoginė schema.
