Man mero Kęstučio Tubio gaila… O taip gražiai viskas prasidėjo. Kaip pasakoje. Atjojo karalaitis ant balto arklio, nukirto KGB kapitonui galvą, o paskui dar ir ištrėmė juos (galvą ir kapitoną) už karalystės teritorijos ribų. Merginos ir vaikinai, bet labiausiai seneliai ir senelės, nes jų buvo daugiausiai, karalaičiui po kojomis pylė gėles ir ėjo su juo į koaliciją.
Paskui karalaitis barė ir baudė, baudė ir barė likusius kapitono sėbrus. Vieni, neišlaikę pažeminimo, bėgo iš karalystės, kiti griebėsi kraštutinių veiksmų ir pakeitė partiją, kas daugeliui buvo baisiau už pačią mirtį. Rinkėjai jį šlovino. „To be, or not to be…“ (ką reiškia nežinau, bet skamba gražiai) – bent kartą per savaitę kartojo pats Andrius Mamontovas.
Rajono meras, kapojęs slibinui galvas, neišvengiamai pats privalo tapti trigalviu slibinu. Viena galva skirta rajono valdymui, kita – lobistinei veiklai, trečia politikavimui. Per gerus du pirmuosius darbo mėnesius ta rajoną valdanti K.Tubio galva dirba nuostabiai. Meras oriai, be skandalų „stato ant ausų“ valdininkus. Pajudino net patį savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių (įsivaizduojat? Paaatį Alberto Miškinio skyrių!). Drįstu teigti, jog mero bijo ir valdininkai, ir seniūnai, ir savivaldybės įmonių vadovai. Ir aš bijau… Suvokiu, kad jis manęs iš darbo neatleis, net už vairavimą be diržų nenubaus. Bet vis tiek bijau. Statutinio pareigūno praeitis ir, matyt, charakterio savybės būnant prie K.Tubio neleidžia atsipalaiduoti. Čia kaip per tą visuotinio mandagumo dieną, geriau jau pats save kur nors pasiųsi, nei būsi nepagarbus oponentui…
Žinios apie mūsų mero sėkmingą ar nesėkmingą lobistinę veiklą kol kas „Anykštos“ nepasiekė, o ir negalėjo pasiekti. Darbo su šalies valdžios institucijomis vaisiai realiai bus matomi tik po kelerių metų. Tačiau, darytina prielaida, kad nei K.Tubio užimtas generalinio komisaro pavaduotojo postas, nei jo stotas, nei jo valia – net pačiam mažiausiam ir labiausiai susisukusiam ministrui įspūdžio nedarys. Ką jau kalbėti apie tokias iškilias ir subtilias asmenybes, kaip Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Čia, taip sakant, ne valios, o priėjimo reikia.
Trečioji, politikuojanti slibino galva, politinius pamatus padėjo teisingai. Partneriai solidžiais postais apdalinti. Ir tam davė, ir tam davė, ir net Antanui Baurai liko. Bet, mano supratimu, politika yra silpnoji K.Tubio vieta. Jam gal net neįdomi ta politika. Pavyzdžiui, formalaus darinio, rajono Tarybos Antikorupcinės komisijos formavimas yra ir visiškai akivaizdus farsas ir nesiskaitymas su partneriais. Farsas, todėl, kad konservatorių Valentiną Patumsį ir liberalę Žaną Loginovą į tą komisiją neva delegavo Anykščių seniūnijos bendruomenė. Žinoma, kas gi geriau valdžios veiksmus kontroliuos nei valdžiai artimi žmonės. Reikėjo dar savo žmonas ir anūkus deleguoti prisidengus bendruomene… Esu įsitikinęs, kad minėtus partinius pakeitus nepartiniais, niekas iš esmės nepasikeistų, čia tik gestas, parodymas, kad sąžiningasis meras, dažniausiai yra sąžiningas. Bet galimos ir išimtys… Kam toje komisijoje reikėjo „ženyti“ amžinus priešus koalicijos partnerį „darbietį“ Alfrydą Savicką ir opozicionierių, socialdemokratą Vilių Juodelį. A.Savickas išsikovojo, kad V.Juodelio komisijoje neliktų, tačiau ilgai prisimins nuoskaudą. Postų ar formalių pareigų dalinimas nėra baigtinis procesas. Partnerius teks šerti nuolat – vieniems užteks dėmesio, vieningai sušaudomo šerno pavidalu, su kitais teks dalintis dalinamais postais, projektais ir įtakomis. Kitu atveju, partneriai tyliai (paskui ir garsiai) – kenks. Nėra politikai kažkokios išskirtinės rūšies sutverimai, su jais viskas tas pats kaip su valdininkais tik … atvirkščiai – valdininkas valdomas, kai iš jo galima ką nors atimti, politikas – kai jam galima ką nors duoti.
Pirmosios slibino galvos, tos rajoną valdančios, stiprumas gali atsverti kitų dviejų, abejotinų galimybių galvų įtaką. Bet tuoj norėsis ir pirmosios slibino galvos rezultato. Meras tikina, kad kažką neįvardintą savivaldybėje nubaudė ir dar du-tris nubaus, bet vėl, matyt, nesakys ką. Dabar panašu į ryžtą, bet, jei neįvardintas baudimas tęsis, tauta pradės abejoti, ar K.Tubis ką nors apskritai baudžia. Gal tik vaidina kietą? X valstybėje, X pilietis sulaukė 173 metų… Gal sulaukė, gal nesulaukė, o gal naujienų agentūros redaktorius žinią sukūrė, mat pagyringas tingėjo skambinėti ir informaciją apie visokius BVP, PVM ir BMW rinktis. Patikrink, kad gudrus.
Nuolat girdime griežtus mero nurodymus, reikalavimus, konkrečius pažadus. Pavyzdžiui, jis labai drąsiai žurnalistams pareiškė, kad prie šilumos trasos rasti žmogaus griaučiai bus iškasti ir žmoniškai palaidoti. Tačiau tranšėja jau užlyginta, o griaučiai guli, kur gulėję. Kol žmogaus kūnas bus ten kur yra dabar, abejonės, ar meras atsako už visus savo tvirtai pasakytus žodžius, liks. Lankydamasis Kavarske meras griežtai baksnojo seniūnui Algirdui Gansiniauskui, nurodydamas, kas turi būti padaryta. K.Tubio retorika – išskirtinė, kietesnė net ir už Leono Alesionkos. Tačiau, jei pradės aiškėti, kad kieta retorika yra tik kaukė, įvaizdis, rinkėjai jausis apgauti ir šito neatleis. Žodžiu, pabaksnojus A.Gansiniauskui, dera patikrinti, ar nurodymai įvykdyti ir apie tai pranešti tautai. Nes, regis, A.Gansiniauskas linkęs baksnoti atgal…
P.S. Žmogus, kuris guli po asfaltu, man svetimas. Nepažįstamas. Bet ir jo gaila.
