Anykščių „Naujų vėjų“ bendruomenės liepos pabaigoje pastatytas „Teku Taku“ indėniškas tipis tampa populiaria laisvalaiko vieta. Čia žmonės susirenka pabendrauti, išgerti arbatos, o štai praeitą savaitę jis virto kino teatru.
Tipyje vykusį afganų dokumentinio kino filmų peržiūrą organizavo režisierė Miglė Satkauskaitė. Po studijų Jungtinėje Karalystėje, JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvė Miglė Satkauskaitė stažavosi JAV ir Afganistane.Jordanijoje mergina filmavo dokumentinį filmą apie Sirijos pabėgėlių gyvenimą. Vėliau M. Satkauskaitė gavo kvietimą dalyvauti JPP “Kurk Lietuvai” ir dirbti Anykščių rajono savivaldybėje.
Mergina gyvendama Kabule dirbo nevyriausybinėje organizacijoje „Afghan Voices“, kur mokė jaunimą dokumentinio kino kūrimo pagrindų. Šiomis patirtimis M. Satkauskaitė dalinosi ir renginio metu.
Trumpametražiuose vietinio jaunimo kurtuose filmuose galima išvysti visko: nuo pirmosios afganų reperės ir breiką šokančių jaunuolių, iki skaudžių patirčių, siekiant pabėgti iš karo kamuojamos šalies.
Anot M. Satkauskaitės, Afganistano suvokimas Lietuvoje yra pernelyg militarizuotas: „Trumpametražiai filmai, kurie rodyti renginyje – unikali medžiaga, kurią retai išvysi kur nors kitur, atskleidžiantys visiškai kitokį šalies veidą“, – teigė M. Satkauskaitė. Filmai buvo rodomi dari kalba su angliškais subtitrais.
Pasak renginio dalyvių, nors žmonių ir nebuvo daug, tačiau kino vakaras išties buvo įdomus. Juo labaiu, kad filmai buvo kurti pačių afganų paauglių, kuriems po 14-18 metų. Anykštėnams ypač įsiminė filmas apie tai, kaip Afganistano gyventojai slidinėja. Kadangi ten nėra keltuvų, jie į kalną kopia pėsčiomis ilgą laiką. Taip įsiminė ir filmas apie tai, kaip vyrai, siekdami užsidirbti pinigų vestuvėms, važiuoja dirbti į kaimyninį Iraną, iš kurio dažnas ir nebesugrįžta.
