Antradienio „Anykštoje“, rubrikoje „Komentarai“, nuomonę apie neprižiūrimus ir pavojų žmonėms keliančius pastatus išsakė Seimo narys, konservatorius Sergejus Jovaiša.
„Anykšta“ klausė: Kaip vertinate situaciją, jog bet kada miesto centre ant galvos gali užkristi plyta? Ar atsakingos institucijos tinkamai atlieka savo darbą? Ar sankcijos neprižiūrimų pastatų savininkams yra pakankamos?
Sergejus JOVAIŠA, Seimo narys: „Geri vadovai yra tie, kurie numato galimas neigiamas pasekmes ir užkerta joms kelią. Be abejo, visi tokių pastatų ar kitokių įrengimų savininkai taip pat turi būti pilietiškai motyvuoti, kad jų valdomas objektas nekeltų pavojaus aplinkiniams.
Matome dvi problemas. Visų pirma – gal nenumatymas, antra – pačių, kurie valdo tą turtą, savininkų aplaidumas. Aš ir dabar, net privačioj valdoj, matau tokių pavojingų objektų, kurie kelia pavojų, jei jie bus netinkamai užkliudyti ar tiesiog kai ateis laikas, kai jie savaime grius ir padarys žalos.
Kai paminėjau vadovus, turėjau omeny ir savivaldybės atsakomybę. Kita vertus, šiek tiek juos ginant, galiu pasakyti, kad visko nesužiūrėsi. Tačiau centrines vietas bent jau apeiti, sąžiningai patikrinti ir žinoti, kad ten nieko neatsitiks, būtų pravartu. Reikėtų retkarčiais pažiūrėti kur kokie šaligatviai pavojingai išklypę ar kokios duobės atsiranda. Be abejo, labai norėtųsi, kad ir gyventojai savo skundais aktyvuotų savivaldybę – gyventojai turi daugiau galimybių pamatyti kiekvieną smulkmeną. Tada, po kreipimosi, savivaldybė turėtų nedelsiant imtis priemonių ir ištaisyti esamą situaciją.
Kokius svertus turi savivaldybė? – Jei yra labai pavojinga situacija, gali kviesti savivaldybės įstaigų (pavyzdžiui, komunalinio ar vandens ūkio) specialistus, kad jie imtųsi ir sutvarkytų net nežiūrint į tai ar reaguoja savininkai, ar ne. Kai yra tikrai aiški grėsmė, ne popieriais ir reidais reikia žaisti, o imtis veiksmų. Po to gal būt pateikti savininkui tam tikrą sąskaitą už atliktą darbą, jei savininkai nereaguoja tinkamai, jei neįdeda pastangų, kad tokių pavojingų situacijų neliktų.
Matyt tai ir yra tas atvejis, kai matome per daug atsainumo valstybėje tiek iš vadovų, tiek iš savininkų pusės. Gerus darbus reikia daryti ne tada kai pirštu parodo, bet jei ir pirštu parodžius, kad kelia grėsmę aplinkiniams – jau būtų nusikalstama, jei nesureaguoji. O kas po to ieškos kaltų, jei įvyks kokia nelaimė? Juk prie to pastato (Vilniaus g.22) vaikšto įvairūs žmonės, kas sustoja pavėsyje, kas pastovi. Ir aplamai, turėtų būti griežtesnis valstybės požiūris į apleistus statinius, o ypač tose vietose, kur nepuošia miesto. Tiesiog manau, kad iš pradžių turėtų būti įspėjimas, po to baudos. Net jei iš viso nereaguoja, turėtų būti galima nugriauti, o sumokėti už darbus turėtų statinio savininkas. Tačiau pas mus vis dar yra požiūris „ne mano daržas, ne mano pupos“.
Kai kurias smulkmenas gali padaryti ir patys gyventojai. Prisiminiau kaip man Vokietijoje teko spręsti vieną problemą: karštą vasaros dieną, privačioj teritorijoj prie namo, buvo paliktas vilkšunis. Jis duso nuo karščio, neturėjo vandens. Aš perlipau per tvorą, atnešiau jam vandens, padėjau, jis atsigėrė. Šuo buvo pririštas prie grandinės ir negalėjo pasitraukti nuo saulės, tai nuvedžiau jį į šešėlį. Pamatė kaimynė šuns savininkė, tai išgirdau piktų žodžių, kad kišuosi ne į savo reikalus, bet buvau pasikaustęs ir kontratakavau atgal, kad pranešiu gyvūnų apsaugos draugijai. Tada savininkės tonas sušvelnėjo“.
