Medžiotojų globėjas paminėtas Svėdasuose

Kasmet vis daugiau miestelių tuoj po Vėlinių ištinka prabangiu pasitikėjimu, kunigaikštiškomis vaišėmis, gyva muzika ir pokalbiais perpinta medžiotojų globėjo Šv. Huberto šventė. Ateina, taip sakant tie, kurie veik niekad į bažnyčią nevaikšto, ir mintys ne kasdienės tų žalsvai pasirėdžiusių vyrų pasaulius aplanko. Gerai…

Dundeno šiemet savo prie altoriaus išlavintu bosiuku kelis rytmečius per LRT radiją taip pat medžiotojas, garsus dvasininkas, Troškūnų klebonas kan. Saulius Filipavičius. Koks gėris ir humanizmas yra medžioklė. Žinoma, didesnis humanizmas buvo ir yra globoti žvėrelius, paukščius ir kitus gyvūnėlius be jokios minties jį nugalabyti ir sugrūsti į puodą ar gardžiomis dešrikėmis paversti.
Mirtis visuomet yra mirtis ar jai humaniškai nusiteiksi ar modernesnę – humaniškesnę kulką į širdį paleisi, ne tiek, kiek įprastai, kankinsis žvėrelis, bet vis vien tai bus mirtis.
Troškūnuose visuomet tos šventės ypatingos – su svečiais garbiais, iš Rytų ir Vakarų, su taip pat moderniais šautuvais ginkluotomis ir vyrus pasitempti skatinančiomis moterimis, puikia medžioklių Vyšniauskų muzika ir kitokiomis gėrybėmis.
Bet neatsilieka ir Svėdasai, jau kelintus metus puikią šventę rengia. Nuo šeštadienio ryto ankstyvo prie bažnyčios sugužėjo didelis būrys medžiotojų, daugiausia iš Svėdasų, Debeikių bei „Vosintos“ būrelių, ir jų bičiulių, pažiopsotojų – vyrų ir moterų. Pamaldose melstasi prašant Dievo pagalbos ir dorybių, o apeigoms vadovavo vietinis klebonas Vydas Juškėnas ir tikriausias medžiotojas – Šimonių bei Adomynės klebonas Saulius Kumelis.
Dalinti vyskupo Liongino Virbalo užtvirtinti paveikslėliai su medžiotojų globėjo Šv. Huberto atvaizdu bei malda : „..nukreipk mano akis ir rankas, kad gerbdamas Dievo sukurtą gamtą viską atlikčiau pagal Kūrėjo valią”.
Paskui visi buvo pakviesti draugingai pasivaišinti stirnienos guliašu su priedais, išgerti karšto vyno stiklą, gražuolių iš kavinės „Pas Gedą“ šypsenomis pasigėrėti.
Skambėjo Vytauto bei Audriaus Jucių atliekama muzika – „Medžioklė baigėsi ir vyrai džiaugėsi”, vyrai ir moterys kupetavosi, prie stalų sėdinėjo, ir tikrų „miško žmonių“, tikrų „amazonių“ sukinėjosi. Skautai taip pat buvo žygin mobilizuoti- varovais pabūti kartu su medžiokliais į miškus, laukus žvėrelių baugint ir „gaudyt“ išjudėjo.
Vakare medžiotojai vėl susirinko netoli Svėdasų girininkijos .
Plačiau – apie šv. Huberto šventę Svėsuose – antradienio „Anykštos“ laikraštyje.