Dr Nerija Putinaitė (kairėje) trečiadienį anykštėnams kalbėjo apie ateizaciją. Vidmanto ŠMIGELSKO nuotr.
Trečiadienį Anykščių rajono Liudvikos ir Stanislovo Didžiulų bibliotekoje vyko susitikimas su filosofijos mokslų daktare Nerija Putinaite. Diskusijos tema – „Kaip lietuvių pasaulėžiūrą pakeitė tarybinė ateizacija“. Renginyje tap pat pristatyta ir filosofės knyga “Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje.” Į bibliotekos salę susirinko per dvidešimt anykštėnų – “marga” auditorija: nuo kunigų iki buvusio komunistų partijos instruktoriaus Vytauto Pupeikio. Dr. N.Putinaitės knygoje, o ir pačioje diskusijoje daug kalbėta apie iš Anykščių rajono kilusį Joną Ragauską, buvusį kunigą, kuris 1948–aisiais nusivilko sutaną ir tapo uoliu ateizmo propoguotoju.
Dr.N.Putinaitė renginio pradžioje kalbėjo, kad ji po to, kai susidomėjo ateizacija, buvo nusprendusi rašyti knygą vien apie J.Ragausko biografiją ir per ją atskleisti ateizacijos procesą. “Bet sutikau Anykščių muziejaus direktorių, kuris tiesiog įsiūlė turimą medžiagą, muziejaus darbuotojų padarytus interviu ir aš supratau, kad ateizacijos reikia ieškoti ne tik per J.Ragauską”, – apie Anykščių muziejaus direktoriaus Antano Verbicko įtaką jos knygai kalbėjo filosofė.
Dr.N.Putinaitė aiškino, kad tarybiniais metais kova su Katalikų bažnyčia buvusi subtili. Ateizavimo politikos tikslas nebuvo įdiegti marksistinę-lenininę ateistinę pasaulėžiūrą ir moksliškai demaskuoti religiją kaip „prietarus“. Priemonės buvo nukreiptos atitraukti visuomenę nuo Katalikų bažnyčios, kurią valdžia suvokė kaip politinį priešą, įtakingą jėgą, gebančią telkti ir organizuoti. Mokslininkė aiškino, jog Lietuva šiuo požiūriu buvusi išskirtinė sovietinė respublika, nes pvz. pačioje Rusijoje daug daugiau dėmesio buvo skirta mokslinės pasaulėžiūros formavimui. “Lietuvoje niekas netikėjo, kad tai gali paveikti žmones”, – kodėl Lietuvoje komunistai rinkosi kitą srategiją nei likusioje Sovietų Sąjungoje, aiškino filosofė.
Todėl, pasak N.Putinaitės, statyti puošnūs santuokų ir laidojimų rūmai, o tuo pačiu metu, kai vykdavo didieji atlaidai, buvo rengiamos tautinės šventės. Buvo bandyta net per turgų žmones “išštraukti” iš bažnyčios – miestelių turgūs rengti tuo pat metu, kaip ir mišios bažnyčiose, o turguose vykdavę koncertai. Buvo nurodymai, kaip turėtų rengtis civilinių santuokų rūmų darbuotojai per iškilmingas ceremonijas, net šampano gėrimas per civilines vestuves buvęs reglamento dalimi.
Pasak dr.N.Putinaitės, sovietmečio pabaigoje buvo vos 3 procentai Lietuvos gyventojų, kurie laikė save ateistais, pasak jos, apie 1982-uosius metus pradėta vengti naudoti žodį “ateistas”, nes jis kėlė atgrasumą. Kitaip tariant, nuo bažnyčios lietuvius lyg ir pavyko atitraukti, bet alternatyvios ideologijos suformuoti nepavyko.
Plačiau – ANYKŠTOJE
